Menininko paveikslas XX a. lietuvių literatūroje

Meninkas - tai jautrios sielos žmogus, pasaulį matantis ir jį interpretuojantis savaip. Savo išgyvenimus bandantis atpasakoti kūryboje. Kūrybos galia yra prigimtinė, pasireiškianti dideliu jautrumu, įsigyvenimu, vaizduote. Kiekvienas kuriantis žmogus privalo turėti įkvėpimo šaltinį, iš kur jis galėtų nuolatos semtis naujų idėjų ir jėgos. Tuo šaltiniu dažnai tampa nelaiminga meilė, kuri yra sielvarto priežastimi. Kančia yra artima ir būtina kūrybiškos sielos žmogui. Praradę meilę, nuostabiausiąjį jausmą, per kentėjimą menininkai laimi daug daugiau, jų laimikis tai kūryba. Jų vidinis pasaulis, mintys, jausmai virsta didžiuliais veikalais, t.y.knygomis, paveikslais, dainomis, skulptūromis, turinčiomis neįkainojamą vertę.
Vienas aktyviausių grožio ir prasmės ieškotojų XX a. pradžioje yra Ignas Šeinius. Jis perėmė modernesnę Vakarų Europos literatūrą, sekdamas įžymių, jam artimų rašytojų pėdomis, sukūrė romaną ,,Kuprelis‘‘, kurio pagrindinis veikėjas yra mąstanti, kūrybinga asmenybė, jautrios sielos žmogus. Romanas pavadintas pagrindinio veikėjo – kuproto vargonininko, vėliau malūnininko Olesio, pravardžiuojamo Kupreliu, vardu. Olesis yra kūrybinga asmenybė, jau kūrinio pradžioje sužinome, kad jis yra sugalvojęs ,,tokį įrengimą, kuris, geram vėjui esant ir malūnui veikiant sutaupytų visą energijos perteklių, kuris šiaip niekais nueina‘‘. Tačiau neturi pinigų savo idėjai realizuoti. Jo kūrybingumas nepasibaigia vien geromis idėjomis, tai apsiskaitęs žmogus, nes jo mažame kambarėlyje daug knygų, skaito net filosofiją. Taip pat ant sienų kabo jo pieštos akvarelės. Kuprelis supranta ir mėgsta muziką, ypač Bethoveną. Jis sako: ,,labai mėgau muziką, ritmą visame kame, todėl ir nuėjau tuo keliu‘‘. Ritmas yra labai sudėtingas ir subtilus. Ne visiems pastebimas, tai ypatinga gamtos gyvybė. Olesiui gamta pilna paslapties, stebuklingo virpėjimo, jos alsavimas ritmingas, o jis pats yra valdomas įspūdžių ir nuotaikos, jį supa laukimas ir nežinia. Kuprelis yra kitoks, ypatingas. Romano pradžioje jis pasako svarbiausią savo gyvenimo mintį: ,,Juk meilė – bent regimo gyvenimo vienatinė prasmė. Nerasti jos – vis tiek, kaip ir to gyvenimo nustoti‘‘. I.Šeiniaus romano pagrindinis veikėjas gyvenimo prasmę susieja su meile, ji yra visaapimanti ir nenuspėjama. Vargonininkaudamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!