Klajūno paveikslas lietuvių literatūroje

Kiekvienas žmogus gyvenime nori rasti kampelį, kuriame jaustųsi saugus ir reikalingas. Tačiau dažnai norai taip ir lieka tik svajonėmis. Atskirtis nuo tėvynės, nežinomybė, baimės jausmas lydi daugybę žmonių. XXa. neoromantikė Salomėja Nėris eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“ atskleidžia, kokius jausmus išgyvena žmogus atskirtas nuo tėvynės, kokie sunkumai jį užklumpa esant toli nuo namų. Taip pat XIXa. lenkų ir lietuvių poetas, dramaturgas Adomas Mickevičius, būdamas emigracijoje Paryžiuje, poemą „Ponas Tadas“ sukūrė iš ilgesio tėvynei, joje poetizuojama gimtojo krašto gamta, reiškiami meilės Lietuvai jausmai. Abu poetai vaizduoja prievarta atskirtų nuo Tėvynės klajūnų dalią.
S. Nėries eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“ vyrauja skausmo, netekties, žmogaus būties trapumo, kančios temos. 1940m., sovietams okupavus Lietuvą, poetė apsisprendžia savo gyvenimą ir kūrybą susieti su okupantais. Patekusi į Rusijos gilumą, Salomėja Nėris išgyvena nostalgiją prarastai tėvynei. Ji supranta, kad pakeisti nieko negali, todėl visus savo jausmus ir skausmą išlieja į savo kūrybos eilėraščius. Eilėraštyje „Dideliam name“ pirmame posmelyje lyrinis subjektas yra liūdnas, pasiilgęs tėvynės, jaučiasi tarsi našlaitė, atstumta, nereikalinga. Antras posmas glaudžiai siejamas su gamta, obelėlė yra raginama žydėti, nors ir yra sausa, be lapelių,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!