Menininko likimas lietuvių literatūroje (potemė)

XX amžiaus lietuvių literatūroje atsisakoma abstrakčių gamtos ar aplinkos aprašymų ir visas dėmesys yra sutelkiamas į individo – pagrindinio personažo – vidinę būseną bei jausmus. Neatsitiktinai rašytojai pasirenka asmenybes ir atskleidžia kenčiančio bei mylinčio veikėjo vidinį pasaulį. Kūryba – vienintelė išeitis rašytojams pabėgti nuo pasaulyje esančio brutalumo katastrofų laikotarpiu. Autoriai ieško įkvėpimo įvairiose erdvėse. Dažnai kūryboje mūzomis jų tampa mylimos moterys. Būtent tokias kuriančias asmenybes vaizduoja emigrantas Antanas Škėma psichologiniame romane ,,Balta drobulė‘‘, kuriame išryškinamas tragiškas kūrėjo likimas - A. Garšva išprotėja paūmėjus ligai, negalint kurti bei dirbant bukinantį darbą. Be to, ir prozininko Jurgio Kunčino romane ,,Tūla“ akcentuojamas veikėjo sunkus likimas, praradus mylimąją­ – pagrindinį įkvėpimo šaltinį ir pasinėrus į bohemišką gyvenimą. Abiejų autorių vaizduojamos mūzos yra mylimos moterys, su kuriomis pagrindiniai veikėjai išgyvena sukrėtimus, kaip prarastį, ilgesį, liūdesį ar meilę, kas tampa kūrybos šaltiniu.
XX amžiaus vidurio rašytojas Antanas Škėma romane ,,Balta drobulė’’ vaizduoja menininko likimą vartotojiškoje ir svetimoje visuomenėje. Romano struktūra grįsta kelių pasakojimo plotmių kūrimu: vieną lygmenį sudaro nepilna para iš lietuvių poeto ir New Yorko viešbučio keltuvininko gyvenimo, antrąjį – skyriai „iš Antano Garšvos užrašų“, kuriuose pagrindinis veikėjas prisimena savo gyvenimą Lietuvoje ir Vokietijoje, trečiąjį – praeitis, kurią atskleidžia pasakotojas. Pagrindiniame romano pasakojime Antanas Garšva dirba didžiausio New Yorko viešbučio keltuvininku. Jis dėvi teatrinį kostiumą primenančią uniformą, privalomos baltos pirštinės uždengia motinos dovanotą žiedą, kuris yra Garšvos asmens tapatybės ženklas ir simbolinė jungtis su praeitimi bei Lietuva. Apsivilkęs uniformą žmogus nebeturi teisės būti savimi, taisyklės griežtai riboja jo išvaizdą ir elgesį, kuris turi tiksliai atitikti viešbučio darbą. Švarko atlapų kampuose pritvirtinti skaičiaus 87 ženklai paverčia svečius aptarnaujantį keltuvininką savotišku robotu, neturinčių jokių individualybės žymių: „87 kalės vaikas, 87 užkėlė mane keturiais aukštais aukščiau, 87, 87, 87, aš sugaišau dvi minutes šioje dėžėje, prakeiktas kalės vaikas 87!“. Tokia aplinka neleidžia atsiskleisti - kūrybos procesas sustoja dėl pastovaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!