Maisto prekių klasifikavimas

Maisto prekių kokybė ir jos nustatymo būdai: Kokybė –tai savybių tenkinančių vartotojų poreikius p/l paskirtį įvairovę. Savybės: socialinės, estetiniai, patikimumo, apsaugos, ekologiniai, ergonominiai. Nuo ko priklauso kokybė: nuo sudėtes, gamybos technologijos, pakavimas, transportavimaas. Metodai nustatymo kokybes: jusliniai, laboratorinis. STANDARTIZACIJA – tai veikla kuri nustato bendrasias nuostatas, užtikrina tverka tam tikroje srityje, kurios metu yra kuriami normatyviniai, techniniai dokumentai. Normatyviniai dokumentai reglamentuoja gaminių gamybos atliekamų procesų paslaugų teikimo, bei raštvedybos reikalavimus. Pagrindinis normatyvinis dokumentas Lietuvoje yra standartas. Standartas nustato daugiakartiniam naudojimo taisyklės, skirtas pasiekti optimalia tvarka tam tikroje srityje. RŪŠYS standarto: ISO – taptautiniai standartai; CEN – regioniai standartai. Lietuvoje 2 standarto rūšys: 1. LST 1919 (NR): 2003; 2. ĮST ……. (kodas) – 2: 2000; Standartizacijos tikslai yra kelti visuomenes gerovė, apsaugoti, žmonių gyvunų sveikata, gyvybė, aplinka. Antra gerinti gamybos pletojimo sąlygas. Gerinti priekių kokybe. SERTIFIKATAS – kokybės gamintojo pažymėjimas. Maisto priekių klasif: 1. P/l kilmė, gamybos technologija, sandarą, struktūra, vartojimą, cheminė struktūra. Maisto prekių cheminė sudėtis: 1. Neorganinės: vanduo, mineralinės medžiagos; 2. Organinės medž: angliav, riebalai, baltymai, vitaminai, fermentai. Mineralai: Kalcis, fosforas, mg, jodas, cinkas, varis, selenas. Lipidai-riebalai: sočios (sviesto); nesočios( mono(oleino); poli(linalo); Angliavandeniai: 1. Monosacharidai: gliukoze, fruktoze, galaktozė. 2. Oligosacharidai: sacharozė, laktozė, maltoze. 3. Polisacharidai: krakmolas, inulinas, glikogenas. Vitaminai: A,D, E, K, B1, B2, B3, B12, C...; GRŪDAI jų perdirbimo produktai: miltai, kruopos, makaronai, duona, pyragai. Miltai – Baltymai, angliav, riebalai, vitam, mineralinės medž, iki 15% drėgmes. IŠ kokių rugių gaminami: pagr: kvietiniai ir rūginiai, pagalb: grikiniai, ryžių, kukur. P/l gamybos technologija yra skirstomi į sekančias rūšys: 1) ekstra rūšys – 405D, 2) Aukščiausia – 550 E,D,C; 3) I rušys – 812 B; 4) II rušys – 1050; 5) Rupaus malimo; Skaičiai ant miltų parodo peleningumą. Raidės ( A..G) parodo glitimą, kuri suteikia baltymai. RŪGINIAI: P/l gamybos technologija yra skirstomi: 1) Sijoti; 2) Šatruoti; 3) Šveistiniais; Miltai laikomi sausose, švariuose gerai vedinamuose patalpose. Kokybės rodikliai: vaizdas, konsistencija, kvapas, trukmė. Kruopos: Varpinė (grūdai); grikių, Ankštinių ( pupos, lęšiai); Sveiko branduolio: grikiai, žirniai; Skaldintos kuopos: kvietiniai, mežiniai: ryžiai, kukur. Šlifoti: žirniai, ryžiai. Perlinės kuopos, manų, sorų, gemalai. MAKARONAI: cheminė sudėtis: angliavan-70%; baltymai -10, riebalai -1, miner, medž – fosforas, kalcis, mg, Vitam. Pagrin, žaliava: kvietiniai miltai, gali būti kiaušinių, pieno produktų, sojos. Makaronų asortimentai: 1. P/l formą: vamzdeliai, figuriniai; 2. P/l paskirtį: bendros paskirties, dietinės, vaikų mityba. 3. P/l sudėtį: paprasti, su priedais. DUONA: angliav šaltinis. Klasifikacija: 1. P/l miltų tipą: rūginė (Rugelis); rūginė ir kvietinė ( palanga, bočių); kvietinė ( kvietinė duona); 2. P/l spalvą: juoda ( bočių), balta ( kvietinė duona); šviesi-pilka (palanga); 3. P/l formą: padinė (palanga, bočių); forminė ( kvietinė duona); 4. P/l gamybos technologiją: plikyta (močiutės, palanga); neplikyta ( dietinė duona, duonele „jūra“); 5. P/l paskirtį bendros; dietinė; 6. P/l pateikimą į rinką: sveriami, vienetinė, pjaustyta, raikyta, neįpakuota, įpakuota. Pyragas = batonas: 1. Batonai paprasti, pagerinti; 2. Pynės; 3. Bandeles: pagerintos, itin pagerintos, dietinės; 4. Pyragai; 5. Picos papločiai. Batonai pagrindė iš kvietinių miltų (grūdų mišinys), margarinas, cukrus. Priedai: karotinas, kmynai, sojos, linų sėmenos, jūros kopustų, aguonos. Šviežios daržovės ir vaisiai; I. VEGETAtyvinės: 1. Gumbavaisiai: bulvės, topinambai,batatai; 2. Šakniavaisiai: morkos, burokėliai, ridikai, ropės, petražolės, salieras, pasternokai. 3. Kopustinės daržovės: baltagūžiai ir raudongūžiai kopustai, savojos, briuselio, ropiniai, žiediniai; 4. Svoguninės: svogūnai, porai, česnakai. 5. Salotinės ir špinatinės daržovės: salotos, cikorijos salotos, gūžinės, endvijos, špinatai, rūgštynės. 6. Prieskoninės daržovės: bazilikas, dašis, kalendra, kmynai. 7. Desertinės daržovės: rabarbarai, artišokas, šparagai. II. VAISINĖS: 1. Agurkinės: agurkai, aguruočiai, cukinijos, moliūgai, arbūzai, melionai, patisonai. 2. Pomidorinės daržovės: pomidorai, baklažanai, ankštiniai pipirai. 3. Ankštinės: žirniai, pupos, pupeles. 4. grudinės: cukriniai kukur. Laikymo sąlygos. Daržovės: Prie 00C: burokeliai, kopūstai, morkos, salierai, česnakai, ridikai ir kt. Prie 4-10 00C: pupeles, cukinijos, baklažanai, pipirai. Agurkai, pomodorai prie 10-13 00C. Vaisiai: prie -1 – 00 C: obuoliai, abrikosai, kriaušės, kiviai, mandarinai ( 4-8 00C); cirtrinos (10-15 00C); ir kt. VAISIAI: klasifikavimas: Sėklavaisiai: obuoliai, kriaušės, svarainės; Kaulavaisiai: slyvos, vyšnios, persikai. Uogos: a. tikrosios: mėlynes, serbentai, spanguolės; b. Netikrosios: braškės, žemuogės; c. Sudėtinės: avietės, gervuogės; Riešutai: žemes: arachisai; tikrieji: lazdyno; Sauskauliniai: graik, pistacijos: Egzotiniai: a. Tropiniai ( ananasai, bananai, avokadai, kiviai, mango), b. subtropiniai: 1.b citrusiniai ( geipfrutai, kinkanai, citrina); 2.b necitrusiniai (churma, granatos, figa); Vaisių ir daržovių kokybės reikalavimai: Skirstomi į klasės: 1.)Ekstra- labai aukštos kokyb; 2) I klasė – geros kokyb; 3) II klasė- atitinka bendruosios reikalavim. Bendrieji reikalavimai: turi būti šviežus, sveiki, kieti, švarus, be kenkėjų, be pašalinio kvapo. Dydžio reikalav: p/l svorį; p/l skersmenį; Ženklinimo reikalavimai: 1. Pavadinimas; 2. veislė, ar prekinis tipas; 3. Kokybės klasė; 4. Dydis, nurodant minimalų diametrą; 5. Skoninės savybės; 6. Kaina (svorio, vieneto); 7. Kilmės šalis; 8. Kodas. Konservavimo būdai: džiovinimas, užšaldymas; rauginimas, sūdymas, konservai. Vaisių ir daržovių konservų grupės konservai: Vienakomponenčiai ir daugiakomponenčiai. Vaisių ir uogų: naturalūs, kompotai, sultys ir gėrimai, tyrės, marinuoti. Daržovių: natūralus, užkandiniai, pietų, sultys ir gėrimai, konservuoti, rauginti. Vaikų ir dietinės mitybos: vaikams: sultys, tyrės; Sergantiems vaikams: dietiniai, gydomieji. KRAKMOLAS – miltelių pavidalo produktas, drėgmes maža. Bulvė -20 %, kukur – 13-16 %; Netirpsta vandenyje, tačiau pakaitinus virsta kleistoriu. Skirtumai tarp bulvių ir kukur krakmolo: 1. Kleisteriu virsta greičiau, negu kukur. 2. Kleisteris tirštesnis nei kukur; 3. Kleisteris bulvių skaidrus, o kukur matinis. Iš krakmolo gaminamas sirupas naudojamas saldainiams. Laikomas sausose, vėsuose vietose. Iki 1 m. Ilgai laikant padidėja rūgštingumas. CUKRUS – oligasacharidai 99,8 % - sacharozės. Gaminamas iš cukrinių runkėlių, cukranendrių; Klasif: P/l gamybos technologija: 1. nerafinuotas: smulkus, išvalomas šarmais; 2. Rafinuotas: smulkus, gabalinis, presuotas, miltinis; Saldus, gerai tirpsta vandenyje, geras konservantas. Cukraus pakaitalai: naturalus: fruktozė, gliukozė, sorbitas, ksilitas; Sintetiniai: sacharinas, aspartamas, aklamatai; Laikymo sąlygos: sausose vietose, trukmė neribojama. MEDUS - natūralus saldus produktas, pagamintas bičių iš augalų nektaro arba iš augalų gyvųjų dalių išskyrų, arba augalais mintančių vabzdžių išskyrų, kurios bitės surenka, perdirba papildydamos specifinimės savo medžiagomis; supila į korius, išgarina drėgmę, subrandina. Klasif: 1. P/l kilmę: - žiedų arba nektaro; - lipčiaus; 2. P/l gamybos ir pateikimo būdą: - korinis; -su korio gabalais; -varvintas; - išsuktas; - išspaustas; - filtruotas; Medaus rušys: konditerinis; pramoniniam naudojimui: gali turėti pašalinį skonį ir kvapą; būti pradėjes fermentuotis arba jau susifermentavęs; būti perkaitintas;. Medaus sudėtys: fruktozė, gliukoze. Spalva - ; Konsistencija – klampi, skista. Skonis ir kvapas. Kriterijai: cukraus kiekis: fruktozės+gliukozes kiekis žiedų 5 g iš 100 g. KONDITERIJOS prekes: Cukraus: saldainiai, šokolodas, marmeladai, sirupas, konfitiuras, cukatai, zefyrai; Miltiniai: tortai, pyragaičiai, keksai, vafliai, meduoliai; KARAMELĖ – kietos konsistencijos gražiai apidalintas cukraus konditerijos gaminys; Karamele yra 2-jų rūšių: ledinukai ir su įdarų: gaivinančioji, riešutinė, medaus, likerinė, pieniška, vaisinė. P/l paskirtį: bendros, gydomosios; KAKAVA kakavmedžio – tropinio medžio sėklų – kakavos pupelių, kurio nauodojamas šokolado, kakavos sviesto, bei kakavos miltelių gamybai. Klasif: Kakava skirstoma į: * kakavos pupeles; *kakavos produktus; Kakavos pupeles gali būti: šviežios, skrudintos. Kakavos produktai yra: kakavos sviestas; kakavos milteliai, tirpios kakavos gėrimas; Kavos milteliai klasif: preparuoti; nepreparuoti; kakavos milteliai: su cukrumi, su grietinėle, su pieno milteliais, su sviestu; Kokybės jusliniai reikalavimai: - išvaizda – nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos; - kakavos tipiškas skonis ir be jokių pašalinių kvapų. ŠOKOLADAS – tai perdirbtų kakavos pupelių produktas. Pagrindinė žaliava- cukrus, trinta kakava, kakavos sviestas ir kt priedai. Šokoladas gaminamas 3 būdais: (1) Lietas. Šokol- smulkinta, homogenizuota masė plakama 45-700C temp; liejama į formas, atšaldoma; (2) Akytas šokol. Šokolado masė pilama į formas iki tūrio ir laikoma 4 val 40 0C. Oro burbuliukai pliečiasi ir sudaro akutes. Atšaldomas. (3) Šokoladas su įdaru – formuojamas kitaip, būna batonėlis, plitelių pavidalo. P/l gamybos būdą ir receptūrą: Šokol gali būti kelių tipų: juodasis, baltasis, pieniškasis ( be priedų, su priedais); Šokol iš pakaitalų saldžioji plytele. SALDAINIAI. I. Ne glaistyti (triufeliai); II. Glaistyti (padengti glaistu šokol); III. Šokoladiniai: sudaro 50% šokolado ir 50 % įdaro; IV. Irisai (minkšti, puskiečiai, kieti); SAUSAINIAI: Cukriniai – saldus, trapus, ryškios spalvos, lengvai brinksta vandenyje. Su piešiniu. Arbatiniai, domino. Trauktiniai – mažiau saldus, sluoksniuoti, netokie trapus. Kroketas. Pagerintos- įvairios formos, apdailos, įvairaus skonio, gali būti skirstomi į trapiuosius, džiuveselius, riešutinius. Saldžioji pasaka, perliukai. Krekeriai – be riebalų „Megėjų“; Su riebalais „Stalo“; Aromatiniai su įvairiais priedais. Galetos: paprastosios ( be riebalų ir cukraus ) - ryžių duonele; Pagerintosios – ( su rieb ir kt priedais); Dietinis; Kokybės rodikliai: Forma- įvairi; Sausainių paviršius: lužyje iškepęs, akytas vaizdas. Skonis, kvapas, spalva. TORTAI (dideli, apvalus, papuošti), PYRAGAIČIAI (analogiški tortams, tik mažesni); 3 Pagrind operacijos: pusgamynio gamyba. Kremo ruošimas, puošimas. Tortai skirstomi p/l pusgaminį: biskvitiniai, sluoksniuoti, plikyti, trapus, riešutiniai, meduoliniai, keksiniai, vafliniai ir kt. Kremai: sviestinis, baltyminis, plikytas, varškės, jogurto. Glaistas: pomadinis, riebalinis. Skoninės prekės: pagardai: (druska, aromatinės medž, rugštys, padažai, krienai, alyvuogės, kava, arbata, mineralinis, alk. Gėrimai), Prieskoniai: 1. Vaisiniai: pipirai, vanilė, kmynai, kalendra; 2. Žiediniai: gvazdikėliai, šofranas; 3. Šakniavaisiai: salieras; 4. Žieviniai: cinamonas; 5. Lapiniai: lauro lapai; 6. Sėkliniai: muskato riešutas. KAVA – baltymai, angliavan, kofeinas, riebalai, miner, medž, vitaminai. Rušys: arabika, robusta; Pupeles skrudinamos: silpnai, vidutiniškai, stipriai; P/l gamybos technologija: kava gali būti: pupelemis, malta. Būdai: rupaus malimo, vidutinio, smulkiai, espreso. Tirpi kava: miltelių, granulių. Kava be kofeino, capučino, kava iš pakaitalų: miežiai, cukorija, gėlių, morkų. ARBATA: Cheminė sudėtis: Alkoloidų, Rauginės medž, eterinis aliejus, baltymai, angliavan, min medž, pektinės medž, vitam, vanduo; Arbatos asortimentas. Klasifikuojama p/l įvairius požymius: 1. augimo vietа (kiniška, indiška, braziliška, ceilono); 2. augimo būdа, arbatos pavidalа: (biri, presuota, koncentruota); 3. gamybos technologija ir žaliavа: ( juodoji, žalia, baltoji, geltonoji, raudonа, vaisinė, aromatizuota); 4. kokybė skirstoma į prekės rušys (ekstra, aukрčiausia, I, II rūšies); 5. p/l gamintojus ir tiekėjus: (Lipton, dilmah, presto); Arbata: Biri (juoda), Presuota, Ekstrahuota (tirpi); Žalioji- garinami, dюiovinami, ruрiuojami; Juodoji- vytinama, sukama, fermentuojama, dюiovinama...; GĖRIMAI: klasifikuojami 1. p/l stipruma: stiprus, vidutinio stiprumo, silpni, nealkoholiniai; Alk – kurių sudetyje alk yra nemaziau 1%; Gaminami įvairiais budais; a. raugimo (vynas, midus, alus, sakė;); b. distiliavimo (viskis, konjakas, brendis, vinjakai, romas, tekila); c. maisomi (vanduo su spiritu) ir įvairus priedai - degtine, trauktine, likeriai; d. maisomi su nealk. gerimais- kokteliai, punčai; SPIRITAS - etilo spiritas, ivairaus grynumo, gaunamas iš augalinio kuriu daugiausia krakmolo: grudai, kukur, arba iš; cukraus, arba ju atliekos; NUo grynumo 4 rusys skirstomi: Ekstra- grudinis 96,5 %; Liux-96,3%, Auksciausia rusis- 96,2%; I rusies- 96%; VYNAI- vynuoginiai, vaisiu. Klasifik: 1.P/l gamybos technologija, alk, ir cukraus kieki: naturalus (alk 9-14%), spirituoti (alk 12-22%), Aromatizuoti ( alk 16-18%), Putojantis ( 10.5-12.5%); 2. P/l zaliava: rusiniai (vienos rusies vynuogiu), kupaziniai (maisyti); 3. P/l spalva: balti ( ivairiu vynuogiu rusiu), roziniai ( trumpai laikomi su zieviele), raudoni (is raudonu su zieviele); Sausieji, Pusiau sausi, pusiau saldus. Ordinariniai ( nuo 3 men iki 1 m); Ordinariniai islaikyti ( 3 men - 1, 5 m); Markiniai iki 6m; Kolekciniai (ne maziau kaip 6m is ju 3 m buteliuose); Italija, Prancuzija, Vokietija, Venfrija, Australija. Kenkia kokybei: oras, temp, sviesa. Laikymo salygos: +6 - 10 C, tamsioje vietoje, horizantolioje padetyje. ALUS - malonaus kartoko skonio putojantis gerimas, pagamintas is vandens rauginimo budu. Jame yra iki 9,5 % spirito. Gamybos proceso operacijos: 1. Salyklo paruosimas, 2. Misos paruosimas ir raugimas; 3. Alaus islaikymas; 4. Alaus filtracija, ispilstymas; P/l technologija paruosima alus gali buti: pasterizuotas, nepasterizuotas, stabilizotas, eksportinis; P/l spalva: sviesus, pusiau sviesus, tamsusis. PUta yra svarbiausias kokybes rodiklis (40mm- 4 min, 30mm - 3 min); DEGTINE - zaliava: rektifikuotas etilo spiritas, suminksistas geriamasis vanduo, ivairios kitos medziagos. Degtine (38-50%): Paprasta (be priedu), Ypatingoji ( su priedais); TRAUKTINE: Karciosios 25-60% ( maluninku, nemunas, starka, dzinas), gaminamas spirituotas uzpilus maistini spirita, valgomus dazus; Pussaldes 20-40 %, ( dainava, palanga, bobeline) Spirituotos sultis, cukraus sirupas, citr, rugstys. Saldziosios- 16-23%, cepkeliu, spanguoliu, greipfrutu. Gamin tai pat. Midaus, zalgiris, suktine, vilnius. LIKERIAI: stiprus, desertiniai, kremai. Laikymo sąlygos: nuo saulės, 10 +20 C pat. Terminai: degtine 12 men, trauktinem nuo 6 iki 3 men. Likeriam 8-6 men. Netinka kai susidaro drumzles, nuosedos. VISKIS. TEKILA. PIENAS: maistine verte: vanduo (83-89), sausų medž, (11-47), baltymai (3-4), riebalai (3-5); angliavan (4-5), Miner, medž (CA, Na, MG), Vitam (A,B,D,E), medž yra geriausiai įsisavinamos. Pienas gali būti: karves, avies, ožkos, kumeles. Pieno asortimentas: 1. Naturalūs nenormalizuotas (3,6-4,2), 2. Normalizuotas (1-3,5); P/l terminį apdorojimą: pasterizuotas (iki 100 C), sterilizuotas ( nuo 100 C), Kaitintas ultra aukšta temp (135 -137 C); 3. Liesas: sterel, paster; 4. Normalizuotas su priedais, gali būti apdorotas visais budais: su cukrumi, vitam, sokolod, su medumi. 5. Normalizuotas filtruotas. 6. Saldžios pasukos; 7. Ožkų pasterizuotas (3,-4,2); GRIETINELĖ: 1. P/l riebumą (10-45); 2. P/l terminį apdorojimą: paster (13-45%); Sterel (10); Kokybės rodikliai: jusliniai (spalva, skonis), fizikinius chem, laikymo sąlygos: 0-6 C, UAT 0-25 C, Laikymo trukmė skirtinga. RŪGŠTAUS PIENO produktai: RUGpenis: gaunamas is pasteriz normalizuoto pieno pridedant pieno rūgšties bakterijas (1,5-3,2-6); Kefyras: gaunamas iš paster riebaus arba nugriebto pieno, kefyro grybelio pagalba arba fermento pagalba. ( nuo lieso iki 3,2, ir 7); Varškė gaminama iš paster normalizuoto pieno naudojant šliužo fermentą. P/l riebumą ( 17-22; 7-15; 2-5, liesa be); P/l gamybos technologijas (desertinė, suri, homogenizuota), varškes sureliai, varškės sūriai : rugstus, saldus, kepti. Grietinė: gaunama iš grietineles pieno rugštes bakteriju. (25-40, 12-15); FERMENTINIS SŪRIS: Klasif: 1. riebumą ( labai riebus, riebus, vid, rieb, maž, rieb, liesi). 2. kietumą (l. Kieti – tarkuojamieji) kieti, puskiečiai, minkšti.). 3. nokimo procesą (nokinami, nenokinami, sūryminiai). 4. sudėtį, apipavidalinimą ( naturalus, su priedais, su zieviele, be zeviai, pelesiniai, suryminiai); 5. gamybai naudojamo pieno kilme. 6. P/l pieno sutraukimo būdą. Surio pavad nusakomas šalies, kurioje 1-ą kartą to sūrio technologija įdiegta: olandiškas, lietuviškas. Vietovės: čedaro, rokiškio, rokforo. Perdirbti - lydyti. KIAUŠINIAI: vištų putpelių. Perdirbimui: žasų, žasų. Vitam, angliav, baltym, riebal. Paukštyno rudi, balti. Kaimiški. Pagerinti su jodu, karotinu. KOKybės reikalavimai: P/l klases: A klase arba sviezi: ekstra (laikomi 7 paras), A klases (28 paros); B –skirti maisto produktų gamybai. P/l masę A klases kiauš skirstomi: XL-stambus, L-stambus, M-vidut, S-smulkus. Laikymo sąlygos: svaruose, sausose patalpose, kuriose nera pasalinių kvapu. 0-18 C; MAISTINIAI RIEBALAI: Aliejaus išgavimo būdai: 1. PREsavimas: šaltas, kai presuojama 60 -90 C, aukštos kokybes. Karštas:, kai presuojama 100 C. Įgauna kvapa ir skoni, reikia valyti. 2. Ekstrahavimas, kuri aliejų išgaunama susmulkinta mase užpilant cheminiais tirpiklias. 3. Karštu vandeniu, kai susmulkintaja žaliava užpilama 95-98 C, vandeniu. Aliejaus valymo budai: mechaninis: nerafinuotas turi skoni, kvapa, nuosedas. Rafinavimas šarmų pagalba-neturi kvapo, skonio. Hidratavimas-papildomai valomas karštu vandeniu. Dezodoraviams – apdorojimas karštais garais. Balinimas- specialiomis kalkemis panaikinama spalva. Pagamint: iš vienos augalo rūšies, maišyti, su priedais. SVIESTAS – gyvulines kilmes, pieno produktas, gaunamas iš gretineles. 1. Naturalus (82-82,5); 2. Su priedais: riebalų mišinys. ŽUVIS: Cheminė sudėtis: chem medž, baltymai, riebalai, angliav, miner, medž, vitaminai, vanduo (50-80); Cheminė sudėtis priklauso nuo žuvies pavidalo, sugavimo vietos, vandens, sugavimo laiko, amžiaus. Maistinė žuvies verte priklauso nuo valgomų ir nevalgomų dalių santykio jos kune. Klasif: 1. P/l gyvenimo būdą: 1./ gėlųjų vandenų, 2. jūrų, 3. Pusiau keliauninkes. 2. P/l dydį: smulkios, vidut, stambios. Konservavimo būdai: 1. Atšaldymas (-1 +5C); 2. Sušaldymas (sausas -23C, bekontaktinis ir kontaktinis; šlapiasis (-12-20C)); 3. Sūdytos: sausas, šlapias, mišrus; 4. rūkytos: šaltai, sausai; 5. Vytintos; 6. Džiovintos. 7. Konservai: 1. Sterelizuoti: naturalus (savo sultyse, sultynyje, drebučiuose); užkandžių (pomidorų padaže, paštetai) ir aliejuje (šprotai, sardines, keptos zuvys); 2. Preservai: (sudytos su prieskoniais, marinate, padaže); MĖSA - Chem Sudetis: baltymai, riebalai, angliav, miner, medž, vitam, aromatinių medž, vandens (40-70); Mėso audiniai: raumeninis, riebalinis, jungiamasis, kraujas, kaulų; Skerdienų grupaviams p/l terminų buklę: 1. Šilta; 2. Atvėsusi (6-12 val); 3. Atšaldyta (temp prie kaulu 0-4C); 4. Sušaldyta: paprastas, greitas. 5. Atšildyta-laipsniškai; Mėsos tipai:1. galvijų: vieršiena, jautiena. 2. Kiauliena. 3. Aviena ir ožkiena; 4. Triušena; 5. Paukštiena; 6. Laukinių gyvulių; 7. Egzotinė. PAUKŠTIENA: vištų, kalakutų, ančių ir žasų. Chem sudėtis: baltymai, rieb, angliav, vanduo, min, medž; A arba B klases p/l skerdienų gabala. Pavidalas: šviežia, sušaldyta, gretai sušaldyta; P/l apdorojimą: nepilnai išdorota, išdorota, išdorota dalimis. Mėsos subproduktai – tai maistinės gyvulių skerdienos atliekos: vidaus organai, galvos, uodegos. P/l maistine verte: 1-oji grupe: vertingi: liežuviai; 2-oji grupe: maziau vertingi: kojos; Mėsos pusgaminiai: p/l apdorojimo būdą jie grupuojami į : naturalus, paniruoti, malti, sušaldyti. Laikomi: 0+4C;

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!