Maironis "Nebeužtvenksi upės"

Maironio eilėraščio pavadinimas nusako kovingą, veržlią nuotaiką. Gamtos įvaizdis – pavasarinė upė, kuri kyla, veržiasi ir neišsitenka savo vagoje. Tai oratorinio tipo eilėraštis. Eilėraščio tema – žmogaus ir tėvynės santykis, pažymėtas patriotine laikysena. Keliama problema, koks turėtų būti žmogaus ryšys su savo tėvyne ir tauta.
Pirmame ir antrame posmuose lyrinis „aš“ užima visažinio poziciją, kurią pabrėžia būsimojo laiko veiksmažodžiai ir neiginio vartojimas: „nebeužtvenksi“, „nebsulaikysi“. Toliau eilėraštyje atsiranda lyrinis „mes“. Lyrinis „aš“ įgyja daugiau klausytojų, tampa didesnės žmonių bendruomenės dalimi. Atsiranda liepiamosios nuosakos veiksmažodžiai, kreipiniai, šaukiamieji sakiniai. Paskutinis posmas yra lyg viso kūrinio apibendrinimas, jame reiškiamos bendros nuostatos.
Meilė tėvynei Maironio žmogui ne pasyvi būsena. Eilėraštyje iškeliamas veiklios, savimi pasitikinčios asmenybės idealas. Naujos ateities žmogus turi būti drąsus ir turi sugebėti pasveikinti ateinančią kovą. Naujas laikotarpis reikalauja brandžių asmenybių, nes „Naujos idėjos – darbas ne vaiko“. Senų pažiūrų laikymasis, gyvenimo būdo nekeitimas – tik trukdys darbus. Aktyvus žmogus turi kurti tautinio atgimimo pamatus. Kreipinys „vyrai lietuviai“ – lyg kvietimas į kovą. Eilėraštyje išryškėja nacionalinio išsivadavimo programa: „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą!“ (Šie veiklos orientyrai visiškai sutampa su Renesanso atstovo Mikalojaus Daukšos tautos apibrėžimu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!