XIX-XX a. Lietuvos kunigas Jonas Mačiulis(Maironis) – didysis lietuvių poetas romantikas, kurio posmuose ryški tradicinė patirtis ir modernus žvilgsnis į žmogų ir visuomenę. ,,Pavasario balsai“ – vienintelis poeto eilėraščių rinkinys, jam gyvam esant taisytas ir išleistas keturis kartus. Maironis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros(žemdirbių patirties, liaudies kūrybos) ir europinės(krikščioniškosios) kultūros tradicijas, nutiesė tiltą tarp praeities ir savo laiko. Kita vertus, Maironis parodė XX a. moderniosios visuomenės žmogų, ryškiai individualizuotą, ieškantį įvairiapusių kontaktų su pasauliu. Analizuojamas eilėraštis ,,Nebeužtvenksi upės“ perteikia patriotinį autoriaus požiūrį į tuometinę Lietuvos padėtį – carizmo priespaudą.
Eilėraščio pavadinimas – talpi semantinė kategorija, akcentuojanti tuometinę Lietuvos padėtį, kad kylančios revoliucijos neįmanoma sustabdyti. Tai galėtų būti orientacija į teksto temą. Lyrinis ,,aš“ kalba daugiskaita(,,mūsų“, ,,Ginkim“, ,,Stokim“), taip į bendrą apmąstymą sutelkdamas visus lietuvius, kuriems įgriso caro priespauda ir kurie nori laisvės, bei patį autorių. Kreipinys ,,Vyrai lietuviai“ kuria dialogo įspūdį, taip suteikdamas eilėraščiui oratorinio teksto įvaizdį. Galima teigti, jog pats autorius nori perteikti savo mintis, idėjas, net nuotaiką eilėraščio kalbančiajam. Tai įrodo, kad autorius, nors ir naudojęsis slapyvardžiu, nebijojo reikšti savo minčių, kurios tuo metu galbūt buvo propagandinės.
Pirmoji eilėraščio dalis – tiesioginė aliuzija į kylančią lietuvių revoliuciją. Žodžiai ,,Nebeužtvenksi“, ,,Nebesulaikysi“ perteikia revoliucinę nuotaiką, kuri yra labai optimistiška, o tai parodo neiginių(citatose) tvirtumas ir įtaigumas. Paskutinė stulpelio eilutė ,,Nors jį pasveikint tau ir baisu“ rodo išankstinę autoriaus nuomonę, kad dauguma lietuvių bijos prisijungti prie revoliucijos ir ją palaikyti, nors ji galbūt dar tik formuojasi patriotinių lietuvių galvose. Eilėraščio autoriaus romantizmas turi ryškų tautiškumo atspalvį, nes yra susisijęs su lietuvių tautos rūpesčiu: neprarasti savo istorijos, savo kalbos, išlikti tarp kitų tautų, atgauti Lietuvos nepriklausomybę.
Ketvirtoji eilėraščio strofa laiką trumpam sugrąžina į praeitį. Taip autorius prisiliečia prie garbingos praeities temos. Frazės ,,Amžiams pavergta“, ,,proseniai gynė“ rodo praeitį esant panašią į dabartį: tada Lietuva irgi...
Šį darbą sudaro 595 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!