Maironio eilėraščio „Miškas ūžia“ analizė ir interpretacija

Maironis (Jonas Mačiulis) gyveno ir kūrė XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. Tęsė A.Baranausko, A.Mickevičiaus, S.Daukanto romantinę tradiciją. Kūrė įvairių žanrų kūrinius. Viena svarbiausia viso gyvenimo knyga eilėraščių kūrinys- „Pavasario balsai“. Svarbiausios kūrybos temos – meilė tėvynei, jos garbingos praeities išaukštinimas, kvietimas dirbti tėvynės labui. Maironis carinės priespaudos metais tapo tautos dvasios žadintoju, todėl dauguma jo eilėraščių parašyti patriotine tematika.
Nagrinėjamame eilėraštyje „Miškas ūžia“ aprašomas sunkus Lietuvai istorinis laikmetis – carinės priespaudos laikai. Tai laikotarpis, kai lietuvis turėjo tylėti ir kentėti, buvo nelaisvas. Lyrinis subjektas miškui suteikia žmogaus, veikėjo statusą („Miškas ūžia, verkia gaudžia“). Ši personifikacija atskleidžia neatsiejamą gamtos ir žmogaus ryšį. Lyriniam subjektui atrodo, kad ir miškas kenčia kartu su lietuviu. Eilėraščio žmogaus vidinį skausmą parodo palyginimas: „Nuliūdimas širdį spaudžia/ Lyg kad replėmis ją gniaužo.“ Gretinamas gamtos ir žmogaus gyvenimas. Metonimija („Miškas verkia didžiavyrių:/ Baisūs kirviai jas išskynė“) akcentuoja, kad tai, kas prarasta bei sunaikinta, nebegrįš. Apibendrinant galima teigti, jog lyrinis subjektas kritiškai žiūri į tuometinę nelaisvos Lietuvos situaciją.
Eilėraštyje išaukštinama herojinė Lietuvos praeitis. Lyrinis subjektas žavisi praeities didybe, protėvių žygiais gamta, kaip opozicija dabarčiai. Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!