Maironio eilėraščio analizė ir interpretacija

Maironis – garsiausias XIXa. Lietuvių poetas romantikas. Jo eilėraščiai „Trakų pilis“, „Milžinų kapai“, „Oi, neverk, motušėle“ ir kiti dar ir dabar plačiai žinomi net mažiau išsilavinusiems žmonėms, o baladė „Jūratė ir Kastytis“ – kiekvienam lietuviui žinomos legendos apie gintaro rūmus poetizacija. Šiam poetui kurti nesutrukdė net lietuvių spaudos draudimas, ir tai, kad už eilėraščio „Taip niekas tavęs nemylės“ neva erotinį turinį buvo apskųstas Romos popiežiui.
Išsisupus plačiai vakarų vilnimis,..
Eilėraščio lyrinis „aš“ pirmoje strofoje tarsi su nostalgija prisimena ir prašo jūros, t.y. sugrįžimo į tėvynę. Poetas mėgo ilsėtis Palangoje, tačiau beveik taip pat mėgo keliauti. Gal todėl, būdamas toli nuo mylimų vietų ir prisimindamas tėvynę, pasiilgo Lietuvos.
Aš geidžiau, tu pati vien suprasti gali,..
Užmiršimo ramaus ir tarp jų nematau,..
Taigi lyrinis „aš“ nori pamiršti ilgesį tėvynei, bet yra nugalimas:
Betgi trokštu sau marių prie šono arčiau.
Jis nesistengia kovoti ir pasipriešinti sentimentams, kuriuos jaučia savo Baltijai...
Ketvirtame posme apimtas nevilties lyrinis „aš“ prašo draugo, tokio pačio, kaip ir jis – neramaus. Tik ar žmogišku pavidalu? Sunku...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!