M. Montesori filosofinės ir pedagoginės pažiūros

M. MONTESORI FILOSOFINĖS IR PEDAGOGINĖS PAŽIŪROS (VAIKO VYSTYMOSI SAMPRATA, AMŽIAUS TARPSNIŲ PERIODIZACIJA, JAUTRIEJI PERIODAI, APLINKOS SVARBA, VAIKO UGDYMO PRINCIPAI)

• M. Montessori gimė 1870 m. netoli Ankonos miesto. Būdama 13 metų

ji pradėjo eiti į berniukų technikos mokyklą, norėdama įgyvendinti savo

svajonę tapti inžiniere. Montessori tapo pirmąja moterimi baigusia

Romos La Sapienza medicinos mokyklą. Taip pat ji tapo viena pirmųjų

medikių Italijoje.

KAS YRA MONTESORI PEDAGOGIKA?

• Montesori pedagogika tai - filosofija ir tik po to auklėjimo sistema ar

metodika. Jos pagrindas – pasitikėjimas vaiku. Mes pasitikime tais vidiniais

impulsais, kurie natūralūs kiekvienam žmogui.

Svarbiausi Montesori metodikos principai:

• vaiko aktyvumas ir sekimas jo interesais;

• vaiko savarankiškumas ir nepriklausomumas toje aplinkoje, kur tai

įmanoma;

• pasirinkimo laisvė laikantis taisyklių ir elgsenos normų;

• atsakomybė už save, savo aplinką ir aplinkinę erdvę;

• mokymasis skirtingo amžiaus grupėse;

• gyvenimiškas išsilavinimas (t.y. tai, ko mokome vaiką, turi būti pritaikoma

gyvenime);

• stebėjimas – visi pedagogo sprendimai remiasi vaiko stebėjimu ir jo

elgesio analize.

TIKSLAS IR BRUOŽAI

• Montessori pedagogikos tikslas – nuo pirmųjų vaiko gyvenimo metų ugdyti laisvą,

savarankišką, suvokiantį mokymosi reikšmę žmogų, kuris gebėtų vėliaus rinktis

prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, įsitraukti į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengti

nuolat mokytis, ugdyti savo gebėjimus.

• Montessori pedagogikos pagrindas – protinis lavinimas. Akcentuojamas vaiko

individualumas, todėl daug dirbama su kiekvienu vaiku asmeniškai. Montessori

pedagogikai būdinga laisvės ir drausmės sąveika, todėl ugdomos vaiko bendražmogiškos

vertybės, puoselėjama socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo patirtis. Plačiai

taikomi praktiniai pratimai, padedantys vaikui pasirengti tolesniam pažinimui. Svarbus

auklėtojo ar ugdytojo vaidmuo. Jo uždavinys – ne mokyti, o vadovauti vaiko saviugdai:

skatinti vaiko prigimtinių galių sklaidą, kurti ugdymo reikmėms pritaikytą aplinką.

Pagal Montessori pedagogiką nustatomi vaiko dvasinės raidos vadinamieji imlieji laikotarpiai: imlaus nesąmoningo proto (iki 3 metų), imlaus sąmoningo proto (3–6 metų), mokyklinis (6–12 metų), asmenybės brandos (12– 18 metų). Šie laikotarpiai siejami su kiekviename amžiaus tarpsnyje atsiskleidžiančiais poreikiais ir gebėjimu suvokti tam tikras išorinio pasaulio reiškinių ypatybes ir ryšius, ryškėjančiu potraukiu ir gebėjimu atlikti tam tikrą veiklą, patenkinti socialinio bendravimo poreikį. Ugdymo procesas, aplinka, priemonės turi sudaryti sąlygas vaikui patirti ir suvokti atitinkamo imliojo laikotarpio galimybes atitinkančią medžiagą. Ji turi skatinti tuo laikotarpiu atsiskleidžiančių asmens psichofizinių ir dvasinių galių raišką, garantuoti jų veiksmingą plėtrą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!