Mokykla XV- XVII amžiaus pradžioje. J.A. Komenskio (1592—1670) gyvenimas ir pedagoginės idėjos. Džono Loko pedagoginės idėjos

Vakarų Europos mokyklos raida XV-XVII a. pradžioje glaudžiai susijusi su visuomenėje vykusiais socialiniais, ekonominiais ir politiniais procesais. Feodaliniai santykiai per tą beveik pustrečio šimto metų iš esmės pasikeitė. Feodalai iš visagalių klestinčių valdovų tapo sąstingio ar net nuosmukio apimtais aristokratais. Ėmė formuotis pramoninė bendruomenė, kuriai reikėjo kitokios pedagogikos ir kitokių mokymo įstaigų. To laiko mokyklas jau galima klasifikuoti pagal tris tipus: elementariojo ar pradinio ugdymo, aukštesniojo bendrojo ir aukštojo lavinimo.
Pradinio ugdymo mokyklos tapo arena varžybų tarp nauja ir sena. Ypač akivaizdi kova vyko tarp katalikų ir protestantų mokyklų.
Žymiausi Reformacijos atstovai suprato, kiek svarbi yra pradinių mokyklų reikšmė diegiant protestantizmo idėjas visuomenėje. Kalvinas ir Liuteris skelbė, kad miestiečių vaikai turi mokytis Katekizmo gimtąja kalba. Kad palengvintų kunigų-mokytojų pareigą, Liuteris 1529 metais parengia Mažąjį katekizmą. Analogišką leidinį prancūziškai parengia T. de Vezas ir Ž. Kalvinas. XVI a. antroje pusėje protestantų pradžios mokyklose jau visur naudojami katekizmai anglų, prancūzų, vokiečių kalbomis. Tokie leidiniai XVI viduryje išeina ir lietuvių (1547 m), prūsų, latvių, estų ir kt. kalbomis.
Pradinės mokyklos programa dažniausiai ir tebuvo mokymasis skaityti Katekizmą. kartais dar buvo mokoma rašyti ir giedoti bažnytines giesmes. Be mokymosi sekmadieniais, dar buvo pridėta viena mokslo diena.
Protestantai kūrė žemąsias miesto mokyklas, naudojo ankstesnes pradinio ugdymo įstaigas (pvz., liaudies mokyklas Vokietijoje), kurios buvo skirtos miestiečių vaikams, rečiau – valstiečių – nuo 5 iki 11-12 metų. Berniukų ir mergaičių mokyklos buvo atskiros. Tokių mokyklų veikla buvo sutvarkyta teisiškai. Pavyzdžiui, „Veimaro statutas“ (1619) nustatė, kad yra būtina lankyti viešąją švietimo įstaigą. „Eislebeno mokymo planas“ (1527) nustatė, kad žemojoje miesto mokykloje turi būti mokoma religijos pagal „mokyklinį katekizmą“, lotynų kalbos (skaityti, rašyti ir gramatikos) ir kasdien mokytis bažnytinių giesmų. Kursas būdavo skaidomas per tris klases. Pagal Johano Butenhageno planą (1528) į programą buvo įtrauktas graikų kalbos mokymas.
Romos katalikų bažnyčia nusileido protestantų veiklumui organizuoti pradinio ugdymo sistemą. Padėčiai taisyti Tridento susirinkime buvo pritarta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!