Džonas Lokas gimė 1632 metais revoliucijoje dalyvavusio provincijos advokato šeimoje. Gavęs vidurinį scolastinį išsilavinimą senovinėje Vensminsterio mokykloje, Lokas vėliau įstojo į Oksfordo universitetą, kur žavėjosi tokių įžymių mokslininkų, kaip Dekartas, Bekonas, Niutonas, darbais, domėjosi gamtos mokslais, studijavo mediciną. Baigęs universitetą, Lokas buvo paliktas jame dėstyti graikų kalba ir literatūrą. Jis atidžiai sekė šalyje vykusią revoliucinę kovą, nesimpatizavo tiems, kurie iškildavo iš liaudies. Nors Lokas studijavo mediciną, bet diplomuotu gydytoju netapo; vis dėlto jis gavo licenziją ir dirbo šeimos gydytoju bei anūko auklėtoju Šeftesberio grafo rūmuose. Pastarasis jam parūpindavo ir vieną kitą politinį postą, tiesa, neaukštą, bet to užteko, kad Lokas būtų įtrauktas į ano meto politikos sūkurius. Šeftesberis pasisakė prieš karalių, ėjo su buržuazija. Tada jis, o kartu su juo ir Lokas, pateko į nemalonę ir buvo priverstas emigruoti į Olandiją. Po 1688m. metų Lokas grįžta į Angliją ir to meto buržuazinėje visuomenėje užima garbingą vietą. Mirė 1704 metais.
Ž.Ž. Ruso gimė Ženevoje Šveicarijoje. Jo tėvas - laikrodininkas ir šokių mokytojas. Motina Ruso gimus, netrukus mirė. Vaiku rūpinosi motinos giminės ir tėvas. Nuo vaikystės jis buvo linkęs į klajoklišką gyvenimo būdą: išvaikščiojo Pietų Prancūziją, buvo Italijoje, keitė tikėjimą, kol galų gale 1754 m. tapo kalvinistu. 1742 m. išvyko į Paryžių, norėdamas Prancūzų akademijoje perskaityti pranešimą ir parodyti, kaip nauju būdu (skaičiais) galima užrašyti melodiją. Ž. Ž. Ruso veikla daugiašakė: jis domisi muzika, filosofija, literatūra, pagarsėja kaip kompozitorius; Jis - pirmosios prancūzų komiškos operos „Kaimo burtininkas" autorius. Ši opera tuo metu turėjo milžinišką pasisekimą ir suformavo naują kryptį operos mene. Ž. Ž. Ruso parašė daug teorinių straipsnių apie muziką, o 1764 m. išleido „Muzikos žodyną“. Paryžiuje pragyvenimui užsidirbdavo perrašinėdamas natas ir duodamas muzikos pamokas. Čia jis susipažino su jaunais filosofais bei mokslininkais - d'Alamberu, Kondijaku, D. Didro. 1749 m. Didžono akademija paskelbė konkursą kurio tema : ,, Ar mokslų ir menų pažanga...
Šį darbą sudaro 2469 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!