J. Korčako darbai ir idėjos

Humanistinėje pasaulio kultūroje J. Korčakas savo moraliniu autoritetu lyginamas su Sokratu, J. H. Pestalociu, A. Makarenka, M. Gandžiu, A. Šveiceriu. Profesionalaus gydytojo, talentingo rašytojo ir pedagogo gyvenimas buvo vieningas ir kryptingas, didžiuliopasiaukojimo pavyzdys. Sąmoningas J. Korčako apsisprendimas žūti kartu su savo auklėtiniais Treblinkos dujų kamerose 1942 m. rugpjūčio 5 d. tapo moralinio protesto simboliu prieš žmogaus orumą ir teises.
Ištikimas humanistiniams idealams, nuoseklus vaikų teisių gynėjas – toks J. Korčakas ir mirties akivaizdoje. J. Korčako kaip pedagogo, užmojai buvo platūs. Jis svajojo sukurti laimingą vaikų pasaulį, išlaisvintą nuo bet kokios prievartos ir skriaudos, nuo suaugusiųjų egojizmo. Jis susilaukė didžiulio susidomėjimo ir pripažinimo kaip asmenybė, kaip pedagogas ir kaip vaikų gynėjas, auklėtojas. Auklėtojo meilę vaikui J. Korčakas išsakė Liudviko Pastero žodžiais: „Kai artinuosi prie vaiko, patiriu du jausmus: jautrumą tam, kuo jis yra šiandien, ir pagarbą tam, kuo jis gali tapti“.
J. Korčakas (tikroji pavardė – Henrikas Goldšmitas) gimė 1878 m. liepos 22 d. Varšuvoje, sulenkėjusioje žydų šeimoje. Jo senelis buvo gydytojas, tėvas – garsus advokatas. Dar vaikystėje susiformavo jo maištinga, jautri socialiniam blogiui dvasia. Jausmingas, linkęs į savianalizę, imlus gyvenimo įspūdžiams jaunuolis susidomėjo vaikų auklėjimo problemomis. Nepakantus socialinei nelygybei, socialiniam neteisingumui, viešpataujančių sluoksnių gyvenimo rutinai, J. Korčakas, kaip pediatras ir auklėtojas, savo praktine veikla stengėsi sumažinti vaikų fizinius bei dvasinius negalavimus. Tačiau greit pastebėjo, kad auklėjimas reikalauja ne vienalaikių veiksmų, o sistemingos ir tikslingos pedagoginės veiklos, didžiausio astidavimo.
J. Korčako kaip pedagogo, užmojai buvo platūs. Jis svajojo sukurti laimingą vaikų pasaulį, išlaisvintą nuo bet kokios prievartos ir skriaudos, nuo suaugusiųjų egojizmo. Pirmojo pasaulinio karo metais jis , kaip divizijos ligoninės gydytojas ordinatorius, tarnavo Kijavo apylinkėse. Laisvomis nuo darbo valandomis jis rašė knygą „Kaip mylėti vaiką“. Kijeve jis atsitiktinai pateko į lenkų pedagogės M. Falskos organizuotą internatą, kur eksperimentavo ir tobulino savitarnos ir saviauklos sistemą.
Po karo grįžęs į Lenkiją, 1918 – 1919 metais J....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!