S. Šalkauskio pažiūros į tautinį auklėjimą

 Vytauto Didžiojo universitetas Socialinių mokslų fakultetas Švietimo studijų centras UGDYMO FILOSOFIJA S. ŠALKAUSKIO PAŽIŪROS Į TAUTINĮ AUKLĖJIMĄ Atliko : Vilija Lerner Tikrino : prof.Kęstutis Skrupskelis Kaunas 2007 ĮVADAS Kiekviena tauta – tiek didelė, tiek maža – visada svajoja apie gražų, laimingą, harmoningą ir laisvą gyvenimą visiems savo piliečiams. Ji taip pat svajoja apie gražų, taikingą sugyvenimą su savo politinėmis kaimynėmis. Tačiau realiame tautų ir valstybių labai dažnai atsitinka priešingai: galingos didžiosios tautos ir valstybės visada svajoja tapti dar galingesnėmis ir didesnėmis savo politinių kaimynų sąskaita, pateikdamos šias savo pretenzijas vos ne kaip dorovinę pareigą kitų tautų ir valstybių atžvilgiu, pavyzdžiui, krikščioninimo, kultūrinimo, demokratinimo tikslais. Lietuva kaip tauta ir valstybė savo istoriniame kelyje yra susidūrusi su visomis šiomis kitų tautų ir valstybių pretenzijomis savo pačios atžvilgiu. Galbūt dėl to tiek tautiškumo, tiek ir valstybiškumo idėja lietuvių filosofų darbuose visada buvo išskirtinė. Tautinis auklėjimas – tai šiuo metu viena aktualiausių temų, diskutuojant apie dabartinę švietimo reformą, analizuojant jos teigiamas puses ir trūkumus. Deja, atsiradusius trūkumus teks įveikti. Galbūt šis rašinys prisidės prie tų sunkumų įveikimo, padės rasti teisingesnį kelią tautinio auklėjimo atsiradusių problemų. Istorinė turtinga Lietuvos pedagogų patirtis tautiniame auklėjime turėtų pasitarnauti ir šiandienai. Bene vieną žymiausių pėdsakų Lietuvos pedagogikai apie tautinį auklėjimą paliko prof. Stasys Šalkauskas savo Rinktiniuose raštuose, pedagoginėje studijoje „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“. Tai mokslinis požiūris apie šio klausimo sprendimą, nors aplinkybės ir buvo būdingos tik tuometiniam Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpiui, manau, šis veikalas išsaugojo savo vertę ir šiandienai. Jame apie tautinį auklėjimą viskas sudėliota į savo vietą, suklasifikuota. Tuo jis gali pasitarnauti ir šiandienai, nuodugniai aiškinantis, kas yra tautiškumas, kas patriotizmas ir ko reikia, kad mūsų tauta taptų nacija:“Nusistatę orientuotis tautos ugdyme pagal tautinį auklėjimą ir kreipti daugiausiai dėmesio atitinkamam naujų kartų auklėjimui, turėsime paeiliui susidomėtilietuvių tautos auklėjimu trimis atžvilgiais, būtent: tautiško auklėjimo, patriotinio mauklėjimo ir nacionalinio auklėjimo atžvilgiu... Prof. Stasys Šalkauskis savo veikaluose apie tautiškumą atkreipė dėmesį ir į pavojus, kurious tautiškumui kelia kosmopolitiškumas, patriotizmui – nacionalizmas, numatė priemones kovai su šiomis blogybėmis. Pagal Stasį Šalkauskį, tautiškumas reiškiasi kultūrinė kūrybos stiliuje – jis sudaro formalią kultūros pusę, bet ne jos kultūros turinį. Tuo tarpu kosmopolitiškumui rūpi išskiriamai tik kultūros turinys, o jos tautiškas charakteris paneigiamas. S. Šalkauskis įrodo kosmopolitizmo trumparegiškumą: bendražmogiškos kultūros turinys gimsta ne kaip kitaip, o būtent per tautiškumą. Manau, kad šiandien šį prieštaringumą pastebime, kai analizuojame žmonių kūrybos ir vartojiškumo procesus. Žmogus kaip asmenybė atsiskleidžia ne per jį, kaip vartotoją, kuris yra kosmopolitiškas – beveidis, bet per jį, kaip kūrėją. Žmogaus kūryba vis dėl to turi nacionalinį – tautišką charakterį. Manau, kad įstojus mums į Europos Sąjunga tautiškumo auklėjimo svarba padidėjo: yra būtinas mūsų kultūrinei pažangai neišvengiamame susidūrime su svetimų kultūrų laimėjimų pasisavinimu. Tad mūsų tautos kalba, literatūra, menas istorija ir tradicijos ir kt., per kurias pasireiškia tautiškumas yra ypatingai brangintinos. Patriotizmas – tinkama savo tautos meilė, kuomet jam priešingybė yra nacionalizmas – neprotinga savo tautos meilė, anot S. Šalkausio, „iškelianti tautybę aukščiau už dorą ir teisybę ir daranti iš jos žmogiškojo veikomo tikslą“. Antrojo pasaulinio karo įvykiai paliudijo S.Šalkauskio nuojautą, kad „nuo dorinių principų atpalaiduotas nacionalizmas neša pražūtį“. Jis nacionalizmą pagrįstai vadina „kultūrinės destrukcijos veiksniu“, stumiančio tautą į kultūrinį nuosmukį, provincinį uždarumą. Pagal S.Šalkauskį, trečiojo tautinio auklėjimo dalis yra nacionalinis auklėjimas. Lietuvių tautos kėlimui į nacijos rangą, prof. Stasys Šalkauskis nubrėžia eilę reikalingų įvykdyti uždavinių tokių kaip „tautinis atsparumas, kultūrinis pajėgumas, sugebėjimas visuomeniškai sugyventi su nedraugiškomis mažumomis“ ir baigiant „istorinio mūsų paveldėjimo neigiamybių likvidavimu“. Kaip svarbiausią uždavinį iškelia spartesnę kultūrinę pažangą. Manau, kad šiai dienai, vykdant Lietuvoje švietimo reformą, ypač aktualu būtų įvykdyti, tai ką S.Šalkauskis jos sėkmei iš esmės ir siektų įvykdyti:“...spartesnė kultūrinė pažanga tik tada tegalės būti sėkmingiau realizuojama, jei, pirma, mokytojų atranka ir tobulinimas bus vykdomas pagal objektyvinius pedagoginio ir kultūrinio pašaukimo reikalavimui; antra, jei bus atsisakyta nuo mokyklų monopolizavimų tendencijų ir su jos palikimu į biurokratišką centralizaciją; trečia, jei į švietimo darbą bus plačiai prileisti suinteresuoti iš prigimties ir pašaukimo veiksniai ir, ketvirta, jei mokyklų programos realizuos ne vieną kurią vienašališką pedagoginę tendnciją, bet pilnutinio ugdymo reikalavimus.“ TAUTINIS UGDYMAS Tinkamas tautinis auklėjimas mūsų laikais darosi vis svarbesnis sulig tuo, kaip pasaulinio karo sužadintas ir neteisingų taikos sutarčių maitinamas agresyvus nacionalizmas, zoologinis savo pagrindu ir patologinis savo reiškimusi, vis smarkiau gresia civilizuotam pasauliui visišku subarbarėjimu. Tokiose aplinkybėse suprasti, koks privalo būti tikras tautinis auklėjimas ir kaip jis privalo būti realizuojamas naujose kartose, yra tiesiog išmanymo įsakymas. Reik bėgti iš pat pradžios pasakyti, kad tai nėra lengvas dalykas akivaizdoje to sudėtingumo ir daugiaprasmiškumo, kuriuo pasižymi tautinio auklėjimo sąvokos. Paprastai net žmonės nespėja, kiek yra komplikuota tautinio auklėjimo problema. Tautinis auklėjimas plačiai suprastas, apima daug dalykų, nors ne visi jie vaidina lygią rolę naujųjų kartų ugdyme. Nėra abejonės, kad tautinio auklėjimo pagrindinis uždavinys yra tautos ugdymas atitinkamų naujų kartų auklėjimas. Kai kas yra linkęs vadinti tautinį auklėjimą patriotiniu auklėjimu. Tautinis auklėjimas yra tautos ugdymas įkūnijant naujose kartose individualines tautines lytis, sudarant jose patriotišką nusistatymą savo tautybės atžvilgiu ir paruošiant jas aktualiems tautos uždaviniams ir jhos pašaukimo realizavimui kultūringų tautų šeimoje. „Tikras tautinis auklėjimas, - sako Foersteris, - tegali klestėti vien tampriausiame sąryšyje su tarptautiniu auklėjimu, ir atvirkščiai“*. Tarptautinis auklėjimas ruošia naujas kartas harmoningam tautų sugyvenimui ir vaisingam bendradarbiavimui visos žmonijos naudai. Jei tautinis auklėjimas nebūtų lydimas ir papildomas šitokiu tarptautiniu auklėjimu, naujosios kartos arba visai nebūtų paruoštos tarptautiniam bendravimui, arba, įgavusios netinkamą nusistatymą į kitas tautas, šitą bendravimą ir bendradarbiavimą padarytų negalimą ar bent žymiai apsunkintą. Tautinis auklėjimas turi savo pagrindiniu uždaviniu nustatyti prideramą žmogaus santykiavimą su savo tauta, tuo tarpu tarptautinis auklėjimas nustato žmogaus santykiavimą su kitomis tautomis ir su visa žmonija. Reik net pripažinti, kad tik tada žmogaus santykiavimas su savo ir kitomis tautomis įgauna tvirtą ir patikimą pagrindą, kai jis yra pagrįstas doriniais principais ir atremtas į išlavintą būdą.tautinis auklėjimas, kaip galima buvo pastebėti, turi tris pagrindinius uždavinius, būtent: pirma, įkūnyti jaunose kartose individualinę tautinę lytį, antra, sudaryti jose patriotišką nusistatyma į savo tautą, ir trečia, paruošti juos tautos uždaviniams. „Nacija, - sako Gessenas, - yra

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!