Lyderio elgsenos įtaka projektų efektyvumui

ĮVADAS

Šiuolaikinės organizacijos, įmonės ir įstaigos, siekdamos pagerinti savo veiklas, susisteminti

jas ir gauti papildomo finansavimo aukštesniems rezultatams pasiekti, dažnai pasitelkia projektus.

Dalis viešųjų ir biudžetinių įstaigų Lietuvoje be papildomo finansavimo programų neišgyventų

apskritai, nes biudžetas, ypatingai mažesnės populiacijos miestuose, kasmet mažėja, jo neužtenka

net pastatų ir žmogiškųjų išteklių išlaikymui, nekalbant apie infrastruktūros ar įrangos atnaujinimą,

veiklas ir jų kokybės palaikymą bei gerinimą. Puiki alternatyva siekiantiems efektyvių veiklos

rezultatų - Europos sąjungos programos, siūlančios finansavimą (iki 90 %) veikloms, skatinančioms

darniąją plėtrą, žmogiškųjų išteklių gerinimą, sociokultūrinį bendradarbiavimą, patirties

pasidalijimą, komunikaciją ir pan. Paskutiniu metu atsirado nemažai programų, skirtų šalių pasienio

regionams stiprinti, remiančių tarptautinės partnerystės projektus. Viena iš jų - Europos

kaimynystės ir partnerystės priemonės, 2007 - 2013 m. Latvijos-Lietuvos-Baltarusijos

bendradarbiavimo per sieną programa (toliau – ENPI 1 ). Tokių projektų efektyvumas priklauso nuo

vadovo, darbo grupės, vykdančios projektą, projekto vidinės ir išorinės aplinkos, komunikacijos,

darbuotojų motyvacijos ir kitų veiksnių, lemiančių projekto sėkmę ar nesėkmes. Be to tarptautinės

partnerystės projektams dar vienas labai svarbus faktorius yra daugiatautiškumas, kai viename

projekte tenka dirbti kelių šalių atstovams, o tai kelia kultūrinių konfliktų, kalbos barjerų trukdžių ir

kitų nesusipratimų grėsmę. Į klausimą apie projekto pareiškėjus „kas svarbiau - ar organizacijos

patirtis, ar projektą vykdančių asmenų kompetencija?“ ENPI programos jungtinis techninis

sekretoriatas vienareikšmiškai atsako - „organizacijos patirtis“. Deja, ne kiekviena organizacija turi

pakankamai patirties tokiems projektams parengti ir įgyvendinti. Vienos į pasienio regionus

patenkančios Lietuvos savivaldybės teikia projektus vienus po kito, o kitos nepateikia nei vienos

paraiškos, kas kelia nuostabą programų kuratoriams ir koordinatoriams. Lietuvos savivaldybių

papildomų lėšų poreikis yra aukštas, bet vienos Europos sąjungos finansavimu nepasinaudoja

apskritai, kitos pasinaudoja, bet neefektyviai, o kai kurios gali pasigirti tikromis sėkmės istorijomis.

Projektuose turi dirbti atskiros darbo grupės, kurios išsikeltų sau naujus tikslus ir uždavinius,

besiskiriančius nuo bendrųjų organizacijos tikslų, siauresnius, riboto laikotarpio, inovatyvius ir