Kultūros įtaka organizacijos efektyvumui

ĮVADAS Organizacija – hierarchinė žmonių grupė, kurios veikla koordinuojama siekiant užsibrėžto tikslo. Organizacijos nariai turi turėti bendrą tikslą, dirbti reikiama kryptimi, kad įgyvendintų užsibrėžtus uždavinius, tai įgyvendinti padėtų organizacijos strategija. Kiekviena organizacija yra savita, nepakartojama. Juk organizacijos gali užsiimti ta pačia veikla, veikti toje pačioje išorinėje aplinkoje, turėti tuos pačius struktūrinius elementus, bet būti skirtingos ir unikalios. Visa tai sąlygoja organizacijos kultūros ypatumai. Nes kultūra apima visa tai kas glaudžiai siejasi su organizacija, pradedant nuo darbuotojų tarpusavio santykių, sukuriamos darbo aplinkos, darbuotojų aprangos ir, žinoma, bendravimo su klientais. Organizacijos kultūros ypatybes nagrinėjo, apie jas rašė P. Jucevičienė, A. Poškienė, V. Targamadzė, R. Jucevičius, J. A. Stoner ir kt. Organizacijos veiklos strategijų tema taip pat parašyta nemažai mokslinių studijų, bet kaip organizacijos kultūra įtakoja organizacijos veiklos strategiją aptarta mažai, todėl šio darbo tikslas – išanalizuoti organizacijos kultūrą, kaip organizacijos veiklos strategijos veiksnį. Uždaviniai: 1. Pateikti organizacijos kultūros sampratą. 2. Pagrįsti organizacijos kultūros ir organizacijos veiklos strategijos ryšį. Darbe naudotas mokslinės literatūros analizės tyrimo metodas. Darbą sudaro du skyriai. Pirmajame – pateikiama kultūros samprata organizacijos atžvilgiu. Antrajame skyriuje bandyta išsiaiškinti veiksnius, sąlygojančius organizacijos kultūros ir organizacijos veiklos strategijos ryšį. Taip pat bandyta paanalizuoti, kokia strategija galėtų tikti organizacijai su vienaip ar kitaip besireiškiančia kultūra. ORGANIZACIJOS KULTŪROS SAMPRATA Kiekviena organizacija yra unikali ir savita, todėl turi tik jai būdingą kultūrą. Ši vienose įstaigose išreikšta daugiau, kitose – mažiau. Tik įžengus pro duris gali pajusti, pamatyti organizacijoje vyraujančią nuotaiką, darbuotojų nusiteikimą darbui. Vadinasi, „būti organizacijos dalimi reiškia būti ir jos kultūros dalimi. <...>Organizacijos kultūros dalį sudaro darbuotojų tarpusavio santykiai bei esminiai teiginiai, nuostatos.“ [7, p.177] Lustchansas Ch. (1997) teigia, kad „kultūra yra visuma vertybių, įsitikinimų, papročių, tradicijų ir reikšmių, suteikiamų paskirties įgyvendinimui ir susiklosčiusių, organizacijai gyvuojant. Kultūra atspindi mokyklos istoriją, formuoja mokyklos pobūdį. Ji įkūnija kolektyvinius simbolius, vizijas ir herojus. Ji nubrėžia tinkamo elgesio ir pažiūrų ribas, sukuria bendrą etosą“. Anot to paties Lustchanso Ch. (1999), organizacijos turi sukurti tokią kultūrą, kurioje visi nariai siekia įgyti žinių, įgūdžių ir supratimo. Kultūrą apibūdina „mokymosi klimatas, priklausomumo jausmas, šeimininkiškas požiūris į atliekamą darbą ir supratimas, kad rezultatai gaunami iš karto“. Vadybiniu aspektu kultūra pateikiama kaip „sudėtinga samplaika nuostatų, elgesio modelių, istorijų, mitų, metaforų bei kitų idėjų, derančių tarpusavyje ir apibrėžiančių, ką reiškia būti tam tikros visuomenės nariu.“ [7, p. 177] Todėl organizaciją galima būtų palyginti su mini visuomene. Į šią mini visuomenę patekęs žmogus tampa jos dalimi. J. A. Stoner rašo, kad organizacijos kultūra – tai „būdingų tam tikros organizacijos nariams tokių sąvokų, kaip, normos, vertybės, požiūriai bei įsitikinimai, visuma.“ [7, p. 178] E. H. Schein teigia, kad organizacijoje kultūra egzistuoja trimis lygiais: sutartiniai dalykai, remiamos vertybės bei užslėptos nuostatos [7, p. 180] 1 pav. Kultūros lygiai pagal Schein E. H.. Sutartiniai dalykai – tie, kurie apibrėžia kultūrą ir į šiuos dalykus kreipiantiems dėmesį parodo, kas yra kultūra: tie dalykai – tai produktai, paslaugos ir net organizacijos narių elgesio modeliai; anot Scheino, tai pirmasis organizacijos kultūros lygis. Remiamos vertybės – tai priežastys, kuriomis norima paaiškinti tai kas yra daroma. Šios vertybės yra saugumo išdava; anot Scheino, tai antrasis organizacijos kultūros lygis. Pagrindinės nuostatos – įsitikinimai, kuriuos organizacijos nariai priima kaip savaime suprantamus; pasak Scheino, tai – trečiasis organizacijos kultūros lygis. J. R. Schermerhorn, Jr. J. G. Hunt, R.N. Osborn (1994) siūlo nagrinėti organizacijos kultūrą taip pat trim lygiais. Šie grafiškai pavaizduoti antrame paveiksle. [ 3, p. 59] I. PASTEBIMA KULTŪRA II PERSIDENGUSIOS VERTYBĖS III BENDRI SUSITARIMAI 2 pav. Organizacijos kultūros analizės lygiai. I. Pasak T. Deal ir A. Kennedy (1982), pastebima kultūra yra mūsų veiklos būdas aplinkoje. Ši kultūra apima ceremonijas, ritualus, tradicijas, kurios formuoja sėkmingos darbo grupės istoriją. II. Persidengusios vertybės gali būti esminis dalykas, palaikantis žmones drauge, taip pat galingas motyvacinis mechanizmas šios kultūros žmonėms.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!