Temos aktualumas. Švietimas – pamatinis visuomenės raidos veiksnys, visų socialinių reformų pagrindas. Istorinis tautos raidos posūkis reikalauja visuomenės mentaliteto kaitos: pamatinių demokratijos vertybių įsisąmoninimo, naujo politinio ir ekonominio raštingumo, dorinės kultūros brandos. Šie visuomeninio gyvenimo pokyčiai įmanomi tik radikaliai reformuojant Lietuvos švietimą, keliant jam esmiškai naujas užduotis. Kita vertus, švietimas įstengs deramai atlikti savo vaidmenį tik tuomet, kai jo raida lenks bendrąją visuomenės raidą. Taigi būtina, kad švietimas taptų prioritetiškai Lietuvos valstybės remiama sociokultūrinės veiklos sritimi. Lietuvos švietimas turi būti grįstinas glaudžiu šeimos, mokyklos ir visuomenės bendradarbiavimu. Mokykla turi būti kuriama kaip šeimai ir visuomenei atviras kultūros židinys.
Švietimo svarbą, galima sakyti, supranta ar pradeda suprasti visi visuomenės nariai - ar tai būtų žmonės, su švietimu susiję per savo vaikus ar vaikaičius, ar profesionalai, ar politikai. Panašia linkme, kaip ir Lietuvoje, reformos vykdomos visose pokomunistinėse šalyse. Švietimo reformos vyksta, galima sakyti, visame pasaulyje. Šiuo metu pasaulis sprendžia švietimo kokybės garantavimo, prieinamumo, lygių galimybių klausimus. Todėl Lietuvoje, kaip ir kitur, labai svarbu siekti politinio susitarimo švietimo klausimais.
Darbo tikslas. Aprašyti švietimo apimtis Lietuvoje.
Uždaviniai. Išanalizuoti literatūrą susijusią su švietimo sistema ir jos aprėptis Lietuvoje.
Švietimas – procesas, kurio metu švietimo įstaigose ir ne tik formaliai arba neformaliai asmenims perteikiamos žinios ir formuojami gebėjimai (Želvys, 2009, p.24).
Palankus ir svarbus Lietuvos švietimui buvo XX a. paskutinis dešimtmetis: Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas 1990 metų kovo 11 dieną, Lietuvos grįžimas i pasaulio žemėlapį, į JTO narių tarpą sukūrė būtinybę imtis sisteminės, visas švietimo sritis aprėpiančios pertvarkos. Sisteminės pertvarkos požiūriu XX a. paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos švietimo situaciją problemiška būtų lyginti su Vakarų Europos ar pasaulio valstybėmis, visą XX amžių ir ilgiau gyvenusiomis nuoseklią valstybių švietimo raidą. Lietuvos švietimui per vieną dešimtmeti teko modeliuoti ir kurti naują švietimo tikslų, uždavinių sampratą, struktūras, ugdymo turinį, metodus, strategijas, ką Vakaru Europos valstybes kūrė dešimtmečiais, nuolatos keisdamos, tobulindamos, reformuodamos (Nacionalinis švietimo plėtotės raportas, 2009,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!