Lietuvos ir lietuvių vaizdiniai, laisvės supratimas didžiųjų kunigaikščių laiškuose

Laiškas - tai raštiškas, dažniausiai privatus kreipimasis į konkretų adresatą. Be privataus laiško, egzistuoja ir kitos laiško formos: viešas, dalykinis, diplomatinis laiškas. Laiško forma plačiai vartojama įvairių laikotarpių ir žanrų raštijoje. Jau senovės Graikijoje ir Romoje susiformavęs laiškų rašymo menas plačiai vartojamas buvo ir LDK valdovų laiškuose. Jie išlaikė laiško žanrui keliamus reikalavimus: pagarbus kreipimasis į adresatą, pasisveikinimas, išsamus adresanto nurodymas, atsisveikinimas, kreipiniai. Šie laiškai parodė, jog jų turinį ir formą veikė politinė, ekonominė Lietuvos padėtis, santykiai su kitomis valstybėmis. Diplomatiniai laiškai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei padėjo įsitraukti į Vakarų Europos šalių tarpą. Kunigaikščiai Gediminas ir Vytautas suvokė, jog rašytiniai tekstai – reikšmingi tarptautinių santykių objektai, kad svarbu megzti ir palaikyti tarpusavio ryšius.
Didžiųjų kunigaikščių laiškų yra išlikę labai daug, tačiau tik nedidelė dalis yra išversta į lietuvių kalbą, nes ankščiau jie buvo rašomi lotynų arba senąja rusėnų raštinių kalbomis. Kunigaikščių laiškuose buvo kuriamas oraus, savimi pasitikinčio valdovo paveikslas. Į adresatą, net tada kai jam priekaištaujama, buvo kreipiamasi pagarbiai, išvardinant visus titulus, kartais su teatrališku nuolankumu, abiem pusėms rūpimi klausimai buvo aptariami santūriai. Valdovai laiškuose rašė ne tik svarbiems asmenims, bet ir paprastiems žmonėms, tokiems kaip: amatininkai, pirkliai, jie rodė pagarbą savo tautai, siekdami išlaikyti toleranciją ir bendravimo ryšį. Net priešam skelbdami nesantaiką, rašė aiškiai ir išraiškingai. Kai buvo kalbama apie teigiamus veikėjus, jie budavo labai išaukštinami, o tie, kurie vertinami neigiamai, budavo aprašyti jų smerktini poelgiai viešajame ir asmeniniame gyvenime. Kunigaikščių valdymo laikais laiškai buvo svarbūs tuom, kad jais buvo galima perduoti tam tikrą informaciją. Vytauto laikais Lietuvoje būta didelės valdovo raštinės, kuriose dirbo Krokuvos universitetą baigę lenkų intelektualai, vokiškai rašę vienuoliai iš Prūsijos, rusėnų kalbą mokėję stačiatikiai.
Daug dėmesio skiriama garbės įrodymui – Vytauto laiškuose kunigaikštis paneigia melą apie myliausiąjį brolį Lenkijos karalių, tvirtina, kad rūpinasi katalikų tikėjimu ir bando užtikrinti nesuteptą šalies vardą. Taip pat Vytautas Lietuvą pristato kaip labai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!