Lietuvių politinių partijų požiūris į karą

Lietuvių politinių partijų požiūris į karą 1914 metais.
1914 metais dėl vietos po saule kariauti pradėjo Europos valstybės. Karas vyko tarp dviejų blokų: Trilypės sąjungos vienoje pusėje (Susidedančios iš Vokietijos, Austro-Vengrijos, Turkijos ir kitų smulkesnių valstybėlių, ir Antantės (susidedančios iš Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos).
Europos dešiniojo sparno partijos kaip ir dera buvo tikėtis, tuoj pat paskelbė, kad jų tikslas yra savos Vyriausybės pergalė. Svarbiausias klausimas buvo tas kaip pasielgs Europos socialistų partijos, kurios jau tada buvo apsijungusios į II tarptautinį socialistų Internacionalą. Viena iš galingiausių socialistų internacionalo grupuočių Vokietijos reichstago socialistų frakcija balsavo už kreditų suteikimą karui vykdyti. Savo vyriausybes parėmė Belgijos, Prancūzijos, austro- Vengrijos, Anglijos socialistai. Tokias pačias mintis pareiškė Rusijos dūmos deputatai menševikai. Netgi tos partijos, kurios laikėsi nesutaikomos politikos carizmo atžvilgiu iš esmės nedarė, jokių žingsnių, kas susilpnintų Rusijos valstybės tvirtumą ir trukdytų jai laimėti karą. Savo opozicingumą tokios grupuotės nurodinėjo sąvoka "lojali opozicija.
Tuo tarpu revoliucinei socialdemokratai ypač Rusijoje paragino laikyti visiškai kitokios taktikos Pagrindinis taktinis uždavinys buvo siekti savo šalies vyriausybės pralaimėjimo kare, numatant , kad tokios taktikos turi laikytis visų kariaujančių šalių socialistai bei paversti imperialistinį karą pilietiniu.
Panašūs svarstymai, vyko ir Lietuvoje, kur buvo labai svitos politinės- nacionalinės aplinkybės.
1914 metų liepos 26 osios specialiame Dūmos posėdyje lietuvių delegacijos vardu M.Yčas perskaitė deklaraciją, užtikrinusią tautiečių lietuvių lojalumu. Deklaracijoje (vėliau pavadintoje gintarine užsimenam apie autonomiją, ir visus net mažiausiu lietuvių dominuojamus etninius s vienetus sujungti į vieną, autonominę visumą, Rusijos imperijos sudėtyje. Deklaracijos autoriai buvo S.Šilingas, J.Basanavičius, D.Malinauskas. pagrindinės deklaracijos mintys buvo išreikštos meninėmis formulėmis pilna aforizmų poetinių polėkių. Svarbiausi vartojami argumentai buvo tiek, kad lietuviai yra ne slavai, kad jie lojalūs Rusijos vyriausybei, yra išsaugojusi, kultūrinį savitumą ir nori apjungti visas visus etninius vienetus po Rusijos imperijos vėliava.
Ypač tokius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!