XIX a. I pusės lietuvių sąjūdis. Žemaičių sąjūdis

• 4.25. Adomo Mickevičiaus, Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus, Vinco Pietario, Jono Mačiulio Maironio, Lauryno Ivinskio, PetroVileišio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio veiklos reikšmė Lietuvos kultūrai.
• 4.26. Lietuvių mokslo draugijos reikšmė.
Vilniaus universitetas. Reikšmė.
• Vilniaus universitetas – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas. Įkurtas 1579 m. Vilniuje jėzuitų po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščio Stepono Batoro privilegijos suteikimo.
• Po Lietuvos prisijungimo prie Rusijos, VU pavadintas „Vilniaus vyriausiąja mokykla“, o 1803m. Jam suteiktas „imperatoriškojo“ titulas. VU, nepaisant carinės valdžios daromo spaudimo, buvo tuometinis lietuviškosios Apšvietos epicentras. Dėl profesorių ir studentų dalyvavimo 1831m. Sukilime caro Nikolajaus I įsakymu 1832m. VU uždarytas ir neveikė iki 1919m.
• Vilniaus universitete vyravo lenkų kalba, tačiau dėl politinių aplinkybių į universitetą po truputį skverbėsi rusų kalba.
• VU reikšmė - visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo suintensyvėjimas, didėjantis lietuvių išsimokslinimo lygis, mokslo ir žinių institucija.
VU draugijos: veikla, likimas.
• Filaretai - slapta studentų organizacija, veikusi Vilniaus universitete 1820–1823 m. Šiai draugijai vadovavo Tomas Zanas. Iki 1822 veikla apsiribojo mokslinio pobūdžio darbų iš universitete dėstomų dalykų rašymu, mokslinės literatūros, savo kūrybos skaitymu, aptarimu, universitete dėstomų kursų kartojimu. Jį nutraukė Rusijos imperijos valdžios pradėta Vilniaus universiteto studentų byla. 10 narių ištremta.
• Filomatai - slapta anticarinė Vilniaus universiteto studentų draugija, veikusi 1817–1823 m. Draugija reguliariai rengė susirinkimus, kur buvo nagrinėjami jos narių parašyti moksliniai referatai ir grožinė kūryba. Filomatai domėjosi ir Lietuvos istorija, kraštotyra. Palaipsniui draugija ėmė iš grynai mokslinės veiklos orientuotis į prielaidų išsivadavimui iš carinės Rusijos valdžios kūrimą. 1823 m. carinė valdžia susekė ir suėmė aktyviausius šios draugijos narius.
VU draugijos: veikla, likimas.
• „Uolusis Lietuvis“ – 1812m. Lapkričio 30d. Vilniuje atkurta ir iš naujo įsteigta „Uoliojo Lietuvio“ masonų ložė. Ji subūrė Vilniuje likusius senuosius Lietuvos laisvuosius mūrininkus (24 nariai). Vadovas – Valentinas Goreckis. Ši ložė skelbėsi už valstybingumo išlaikymą ir demokratinius pertvarkymus Lietuvoje. 1813m., Rusijai pasiekus pergalę prieš Napoleoną, Didieji Tautiniai Rytai Varšuvoje uždaryti, o „Uoliojo Lietuvio“ veikla kartu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!