Pirmosios nelegalios lietuvių politinės partijos xix a. pab. – xx a. pr.

PIRMOSIOS NELEGALIOS LIETUVIŲ POLITINĖS PARTIJOS XIX a. pab. – XX a. pr.
XIX a. pab. Lietuvoje, kada kraštas vis dar priklauso carinei Rusijos imperijai, ėmė kurtis pirmosios nelegalios politinės partijos.
• 1896 m. buvo įkurta LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJA. Siekis demokratinėmis priemonėmis įgyvendinti socializmą. Darbininkų ir darbo sąlygų gerinimas. Politinė šalies vizija - atsiskyrimas nuo Rusijos ir federacijos/jungtinės valstybės sudarymas su Lenkija.
• 1902 m. įkurta LIETUVOS DEMOKRATŲ PARTIJA. Siekė lietuvių kalbos išsaugojimo, vartojimo viešose įstaigose, vaikų mokymo lietuviškai, tautiškumo išsaugojimo, lengvatų valstiečiams. Politinė šalies vizija - autonomija/dalinis krašto savarankiškumas Rusijos sudėtyje. Vėliau - nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė su visuotiniuose rinkimuose renkamu seimu. Svarbiausi rėmėjai - valstiečiai. Žinomi nariai - Kazys Grinius, Jonas Vileišis.
• 1905-1917 m. įkurta LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ sąjunga, vėliau PARTIJA. Organizavo švietėjišką, kultūrinę veiklą, lietuviškos spaudos leidybą ir platinimą. Dauguma narių buvo katalikų dvasininkai, pavyzdžiui - Juozas Tumas-Vaižgantas. Politinė šalies vizija - autonomija ir Lietuvos nepriklausomybė nuo Rusijos imperijos.
Išvada: pirmosios politinės partijos Lietuvoje turi bendrą politinį tikslą - išsivaduoti iš carinės Rusijos imperijos.
DIDYSIS VILNIAUS SEIMAS 1905 m.
1904-05-07 caras Nikolajus II-asis panaikino lietuviškos spaudos draudimą. Spaudos draudimą sužlugdė šio draudimo nesilaikymas ir atvirkštinė lietuvių tautos reakcija, lietuviškų leidinių spausdinimas Mažojoje Lietuvoje, knygnešių aktyvi veikla bei tautinis atgimimas. XX a. pr. carinę Rusijos imperiją ištiko politinė/valstybinė krizė - 1905 m. Rusijoje kilo revoliucija prieš neribotą caro valdžią. 1905 m. sausio įvykiai Rusijoje žinomi Kruvinojo sekmadienio pavadinimu. Daugiau, kaip 100 000 Sankt Peterburgo darbininkų su vaikais ir žmonomis kreipėsi į carą siekdami reformų Rusijoje. Caras Nikolajus II-asis į demonstrantus liepė paleisti šūvius. 1000 žmonių žuvo, 5000 sužeistų. Šie įvykiai plačiai nuskambėjo visoje imperijoje, sukėlė valstiečių maištus, naujas demonstracijas.
Įvykiai Rusijoje paskatino Lietuvių tautą, kuri priklausė carinei Rusijos imperijai pareikšti ir savo tautos valią. 1905 m. gruodžio 4-5 dienomis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!