Lietuvių tautinis atgimimas XIX a. – XX a. pradžia

Lietuvių tautinis sąjūdis – tai XIX a. pr. – XX a. pr. vykęs lietuvių visuomeninis, kultūrinis , politinis pasipriešinimas polonizacijai ir rusifikacijai, siekiant atgaivinti Lietuvos istoriją, kalbą, raštiją bei atkurti Lietuvos valstybę.
• Rusinimo politika. Jekaterina II laikė lietuvius „lietuvrusių“ tauta, kuri dėl lenkų ir Katalikų bažnyčios įtakos nutolo nuo savo rusiškų šaknų. Buvo siekiama nulenkinti, nukatalikinti lietuvius ir sugrąžinti juos prie rusų tautos „kamieno“.
• XIX a. pr. romantizmo kultūra skatino domėtis Lietuvos istorine praeitimi, etnografija, kalba.
• Europoje vykę nacionaliniai sąjūdžiai.
Skiriami du tautinio atgimimo etapai: 1. XIX 2-3 deš. a.– kultūrinis- lituanistinis sąjūdis. 2.XIX a. II pusė- XX a. pradžia – tautinio sąjūdžio laikotarpis.
• Atgaivinti Lietuvos istoriją.
• Puoselėti lietuvių kalbą ir istoriją.
• Žadinti tautinę savimonę.
Žymiausias šio judėjimo atstovas- Simonas Daukantas, kuris parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuviškai „Darbai senovės lietuvių ir žemaičių“. S. Daukantas peikė lietuvių nutautėjimą, neigiamai vertino Liublino uniją, valstietiją laikė tautos dalimi.
Itin reikšminga žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus veikla. Jis reikalavo, kad kunigai mokėtų lietuviškai, globojo lietuviškai rašančius šviesuolius, pats parašė ir išleido knygų lietuvių kalba, steigė blaivybės draugijas, lietuviškos spaudos draudimo metais – organizavo slaptos spaudos gabenimą.
Lituanistinis-kultūrinis sąjūdis neapėmė visos tautos, nekėlė politinių tikslų - tai buvo pavienių inteligentų veikla.
Lituanistinio sąjūdžio pradininkai.
Simonas Daukantas
Motiejus Valančius
Lituanistinio – kultūrinio sąjūdžio reikšmė:
• Pristabdė plintančią polonizaciją ir rusifikaciją
• Davė pradžią tautiniam atgimimui
• Iškėlė idėją, kad tauta gali atgimti
• Sudėjo pagrindus tautinei savimonei
Tautinio sąjūdžio laikotarpis XIX a. II pusė – XX a. pradžia
Tautiniam sąjūdžiui ima vadovauti iš Suvalkijos kilusi valstietiškos kilmės inteligentija. Šiuo laikotarpiu tautinės idėjos apėmė tautos daugumą
Aktyviausi veikėjai: Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka
Pirmieji lietuviški laikraščiai
„Aušra“ 1883 m.- pirmasis lietuviškas laikraštis
Redaktorius- J. Basanavičius.
Spausdinama-Ragainėje, Tilžėje . Knygnešių kelias pasiekdavo Lietuvą.
Laikraštis subūrė tautiškai nusiteikusią inteligentiją bendram darbui, daug dėmesio skyrė lietuvių tautosakai, gimtajai kalbai, Lietuvos istorijai. Aiškios politinės ir socialinės programos neturėjo, siekė žadinti tautinę savimonę.
„Varpas“ 1889 m.
Antrasis pasauliečių inteligentų leistas laikraštis, kurį redagavo Vincas Kudirka.
Varpininkų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!