Lietuvos tautinis atgimimas

XIX a. pr. susikūrė draugijos, susibūrusios prie Vilniaus universiteto. Jose buvo imta propaguoti naujas vertybes: tarpusavio paramą, ryžtą kovoti su despotizmu, tautinio išsivadavimo idėjas.
1812 m. aktyviai ėmė veikti masonai. Jų susirinkimų vietos – ložės. Žymesnės ložės: “Uolusis lietuvis”, “Tobulioji vienybė”. Masonų draugijos platino švietimą, užsiiminėjo labdara. Pažangi buvo jų skelbiama religinė ir tautinė tolerancija.
1817m. inteligentai sukūrė Šubravcų ( nenaudėlių) draugiją. Joje nebuvo dvarininkų.
Masonų ir Šubravcų idėjos buvo populiarios tarp studentų ir moksleivių.
1817 m. Vilniaus studentai įkūrė slaptą “Filomatų” (mokslo mylėtojų) draugiją. Nariai - Adomas Mickevičius, Tomas Zanas. Filomatai globojo ir kitas studentų organizacijas, iš kurių gausiausia buvo “Filaretų” (dorovingųjų) draugija.
Filomatai ir filaretai siekė padėti studijų draugams, geriau mokytis, puoselėti tautiškumą, šviesti lenkų tautą. Didžiausias jų tikslas – tautos laisvė.
1822m. Aleksandras I uždraudė masonų ložes ir Šubravcų draugiją. 1823m. policija suėmė slaptųjų Vilniaus student organizacijų narius. Kaltinimas buvo pareikštas 108 asmenims, 20 iš jų buvo ištremti. Tarp pastarųjų buvo A. Mickevičius ir T. Zanas. Atsistatydino Vilniaus švietimo apygardos globėjas A. Čartoriskis. Tik represijomis caro valdžiai pasisekė prislopinti kylantį visuomenės nepasitenkinimą.
Bajoriškas sąjūdis - Nuo XIX a. pr. pradėta domėtis savo “istorinėmis šaknimis”, krašto praeitimi. Studijų objektas - Lietuvos istorija, liaudies kultūra, kalba. Šį sąjūdį paskatino beveik visą Europą apėmęs domėjimasis etnografija, liaudies kultūra.
Pirmoji lietuvių tautinio atgimimo banga Lietuvoje - XIX a. 3-4 dešimtmetis.
Vilniaus universitete studijavo dauguma XIX a. pr. lietuvių kultūros puoselėtojų: Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Jurgis Pabrėža, Andrius Valiūnas ir kt. Jie nepriklausė slaptoms lenkų organizacijoms. Jie pirmiausiai rūpinosi kultūrine ir ypač literatūrine veikla. Istorikas S. Daukantas 1822 m. parašė pirmąją lietuvių kalba Lietuvos istoriją “Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių”.
Simonas Stanevičius – antroji lietuvių liaudies knyga “Dainės žemaičių” 1829m. Odė “Šlovė žemaičių” tapo to meto lietuvių šviesuomenės manifestu. Joje buvo reiškiamos romantinės patriotinės nuotaikos.
Liudvikas Rėza – pirmoji lietuvių liaudies knyga 1825 m.
Raseinių apylinkių bajoras Dionizas Poška - pirmasis žemaičių archeologinių radinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!