Lietuvos ūkis XIX a. – XX a. pradžioje pristatymas

Lietuva nuo seno buvo agrarinė valstybė.
aimai pradėjo skirstytis į vienkiemius. Ryškiausiai šis procesas vyko Suvalkijoje ir Žemaitijoje. Antai XIX a. pabaigoje Užnemunėje į vienkiemius buvo išsiskirstę dauguma kaimų. Tai spartino valstiečių diferenciaciją.
1861 m. Baudžiavos panaikinimo reforma baudžiava pradėta naikinti, per 1863 m. sukilimą naikinta radikaliau. Valstiečiams panaikintos tiesioginės prievolės, daliai laisvųjų žmonių suteikta teisė išpirkti žemę. Palangos valsčiuje, baudžiava pradėta naikinti po 1819 m.
Reforma buvo labai palanki dvarininkams, kurie iš valstiečių už atleidimą iš baudžiavos išsireikalavo daug naudos, tačiau reforma suteikė teisių valstiečiams, likvidavo feodalinį monopolį, sukūrė sąlygas kapitalistinių santykių formavimuisi.
• XIX a. Sparčiai daugėjo amatininkų cechų padaugėjo.
• Lietuvos miestų gyventojų skaičius pasiekė 171 tūkst.
• 1814 m. miestuose buvo 64 įmonės, o 1858 m. jau 236. Lietuvoje tuo metu veikė 745 malūnai, apie 600 spirito ir alaus daryklų, keliasdešimt lentpjūvių.
• 1854 m. Nemunu pradėjo plaukioti garlaiviai
• 1836 m. baigta tiesti Sankt Peterburgo–Varšuvos plento dalis ėjusi per Lietuvą.
• Eksportas viršijo importą, tačiau didelė Lietuvos ūkio uždirbtų pinigų ėjo į carinės Rusijos iždą.
1891 m.–1892 m. Kaune ir Vilniuje pradėjo veikti arklių tramvajus.
Pramonės plėtra XIX a. pabaigoje
Nuo 8-ojo deš. pradžios pramonė kilo. 1899 m. veikė 1426 įmonės (be malūnų), kuriose dirbo 13,2 tūkst. darbininkų. Daugiausiai jų susitelkė Vilniuje, Kaune, Šiau­liuose. Didžiausi miestai buvo ir smulkiosios gamybos židiniai. Vilniuje klestėjo amatai ir prekyba. Prekių apyvarta jame buvo šešis kartus di­desnė negu visuose Lietuvos miestuose kartu paėmus. Vilnius garsėjo odų ir kailių dirbtuvėmis, odinių pirštinių ir avalynės siuvyklomis, kojinių ir trikotažo gaminių mezgyklomis, auksakalyste, trikotažo gaminiais. Kaune steigėsi mašinų gamybos, me­talo, medžio apdirbimo, chemijos, poligrafijos, tabako įmonės. Gsąlygas plėtotis turėjo medžio apdirbimo pramonė, nes miško medžiaga buvo ne­sunkiai atplukdoma Nemunu ir Nerimi. Upių pakrantėse kūrėsi lentpjūvės, o paruoštą me­dieną naudojo Kauno baldų fabrikai.
Geležinkelių plėtra
Pramonės raidą spartino ge­ležinkelių tiesimas. Geležinke­liai plėtojo ekonomi­nius ryšius ir turėjo lemiamą įtaką pramonės centrų išsidėstymui. Prie Vilniaus ir Kauno buvo iškasti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!