Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX - XX a. pr.

Dvigalvis šiaurių erelis, pripratęs maitintis gyva mėsa savo priklausančiųjų ir gaivinti troškimą nekaltųjų krauju, turbūt buvo labai išalkęs ir ištroškęs, nes, nesigėdėdamas nė civilizuotos Europos, nė iš arti žiūrinčio XX amžiaus, suruošė sau lapkričio mėnesyje sukakusių metų kruviną pokylį Kražiuose, Kauno gub. Panorėjo paragauti neįveikiamos lietuvių mėsos ir užsigerti jų krauju, tuo gardum ir gausum krauju, kuriuo negalėjo atsigėrėti kryžiokai ir neįstengė viso išsunkti, - patys galą gavo, o viso neišgėrė! • Dvigalvis šiaurių erelis, pripratęs maitintis gyva mėsa savo priklausančiųjų ir gaivinti troškimą nekaltųjų krauju, turbūt buvo labai išalkęs ir ištroškęs, nes, nesigėdėdamas nė civilizuotos Europos, nė iš arti žiūrinčio XX amžiaus, suruošė sau lapkričio mėnesyje sukakusių metų kruviną pokylį Kražiuose, Kauno gub. Panorėjo paragauti neįveikiamos lietuvių mėsos ir užsigerti jų krauju, tuo gardum ir gausum krauju, kuriuo negalėjo atsigėrėti kryžiokai ir neįstengė viso išsunkti, - patys galą gavo, o viso neišgėrė! • Atsitikimas Kražiuose, paskiriantis tai vietai pirmesniuosius lapus istorijoje persekiojimų, į trumpą laiką apipuoštas tapo daugeliu įvairių variantų, parodančių ne tiek patį grynumą teisybės, kiek reiškiančių tą dalyką, kad turėjo būti atsitikimas baisus, jeigu išgąsdino svietą, sujudino mintis, pakurstė fantaziją. • Lietuvių literatūros skaitiniai / XIX a. antroji pusė. p. 198-199 • <...> Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti; lig šiol totoriai, talkininkai ir tarnai lietuvių, nugis atstoję nuo jų, pasidavė turkams ir pradėjo pačius lietuvius kariauti, užgulė Uksinę jūrą ir Dunojų, arba Istrupį. Maskoliai nuo rytų užėmė plačias sritis Lietuvos krašto ir lig pat Niperio ir Daugavos upių atsigrūdo. Žuvėdai taip pat nuo šiaurės grūdos į Žemaičių pajūrius; vienok lietuviai ir tokioje rūstoje dienoje nei pilių strūnijo, nei patys į ginklą pratinos, nei kareivių samdė neprieteliams ramdyti, nesgi, ištižę lepumuose, nebturėjo nei dvasios tamprybės, nei aitros liuosybės, goda jų širdy buvo išdilusi, kūno geiduliai, ne dvasios tamprybė rėdė jų darbus; ant didelės dar nelaimės metuose 1569 per kebeles pasidavė į lenkų valdžią ir nuo to laiko, nepaslinkdami patys nė kokiu lietos daiktu užsiimti, vieni tižo lepumuose svetimų pramonių, kiti, išsirpę po medaunyčias, bajorystomis savo girdamies, vis į lenkų sprunką veizėjo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!