Lietuvos visuomenė XIX a.: kiekybinė sudėtis ir socialinės sudėties kaita XIX a.

Lietuvos visuomenė XIX a.: kiekybinė sudėtis ir socialinės sudėties kaita XIX a.
XIX a. vid., ypač po Krymo karo (1853-1856), Rusijos imperijoje toliau didėjo feodalinės baudžiavinės sistemos krizė. Gamyba dvaruose nedidėjo, net smuko. Juose mažiau buvo sėjama javų, dvigubai mažiau užauginama bulvių. Dvarininkai savo pajamas siekė išlaikyti didindami valstiečių išnaudojimą. Kildavo valstiečių bruzdėjimų. Nemažai jų buvo nuslopinta karine jėga. Ryški tokios santvarkos krizė privertė Rusijos valdžią pradėti rengtis panaikinti baudžiavą. 1861 m. vasario 19d. caras pasirašė manifestą ir įstatymus, panaikinusius baudžiavą. Tai paskelbus, valstiečiai dar du metus privalėjo eiti lažą ir tik paskui galėjo pradėti duoti piniginę duoklę. Bet valstiečiai iš karto liovėsi eiti į dvarą ir metė visus darbus. 1861 m. pavasarį toks valstiečių nepasitenkinimas apėmė 145 Kauno ir Vilniaus gubernijų dvarus. Tais metais vien Kauno gubernijoje į 34 dvarus buvo nusiųsta kariuomenė, kuri privertė valstiečius eiti lažą.
Lietuvoje susiklostė vieno luomo (bajorijos) visuomenė, nes miestiečiai neįgijo teisių valstybės valdyme, o dvasininkai nesusitelkė į savarankišką luomą. Dominuojanti jėga krašte buvo bajorai, kurie Lietuvoje sudarė 8-12% gyventojų. Didžioji jų dalis kalbėjo lenkiškai, tik kai kurie etninės Lietuvos, ypač Žemaitijos, bajorai kalbėjo lietuviškai. Ši bajorija puoselėjo viltis atkurti bendrą Lenkijos-Lietuvos valstybę. Užkariavus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!