Lietuvių tautos atgimimas ir tautinė savimonė XIX a. Pabaigoje – XX a. Pradžioje

Po Vienos kongreso daugumoje Europos valstybių vėl įsiviešpatavo absoliutizmas. Imperatorių, karalių ar kunigaikščių valdžios nevaržė konstitucijos ir tautos atstovų susirinkimai. Daugelio šalių tautos tokią tvarką mėgino pakeisti sukilimais bei revoliucijomis. Didžiausios revoliucijos vyko 1848-1849 m. Kai kuriose šalyse jos buvo nukreiptos ne tik prieš absoliutizmą ir feodalizmą. Italijos ir Vokietijos sukilėliai kovojo ir dėl savo šalių suvienijimo, Vengrijos – dėl atsiskyrimo nuo Austrijos ir nepriklausomos valstybės atkūrimo. Bruzdėjo Austrijos imperijos slavai, Prūsijos karalystės lenkai. Todėl 1848-1849 m. revoliucijos dar vadinamos “Tautų pavasariu”.
Lietuvių tautos atgimimas ir tautinė savimonė XIX a. Pabaigoje – XX a. Pradžioje.
Po 1863-1864 m. sukilimo caro vyriausybė sustiprino tautinę priespaudą Lietuvoje. 1864 m. M.Muravjovas lietuviškiems raštams vietoj tradicinio lotyniško raidyno įvedė kirilicą. 1865 m. spalio 5 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija uždraudė spausdinti ir įsivežti lietuviškus leidinius senuoju raidynu. 1872 m. buvo uždrausta leisti lietuvišką spaudą gotiškuoju raidynu. Visą mūsų tautos spaudą į savo rankas perėmė caro administracija. Tautinė priespauda Lietuvoje buvo dvejopa. Pirma, lietuvių tauta buvo polonizuojama, antra – prievarta rusinama. Caro administracija kėlė į Lietuvą rusų kolonistus, stengėsi, kad katalikų žemės atitektų stačiatikiams.
Caro valdžia ėmė labiau persekioti Katalikų bažnyčią. Panaudodama visą savo galią, ji siekė Lietuvą sustačiatikinti bei surusinti.Taip Žemaičių vyskupijoje 1832-1893m. buvo uždaryti 46 vienuolynai. Jų pastatus carinė administracija pavertė kareivinėmis, karo ligoninėmis, rusų mokyklomis. Iki Pirmojo pasaulinio karo trijose Lietuvos vyskupijose teliko 6 vienuolynai. Matydamas, jog bažnyčios yra lietuvių religinio bei tautinio atsparumo centrai, caras pradėjo jas uždarinėti. 1863-1866 m. generalgubernatorius M.Muravjovas uždarė 32 bažnyčias ir 52 koplyčias. Buvo uždrausta statyti naujus bei taisyti senus kulto pastatus. Policija nuolat kontroliavo kunigų veiklą. Be karinio apskrities viršininko leidimo kunigas negalėjo išvykti iš savo parapijos. Šis draudimas galiojo net vyskupams. Caro valdžia ėmė kontroliuoti ir varžyti jaunų kunigų rengimą, kišosi į kunigų seminarijos darbą.
Griežtais cenzūros įstatymais buvo suvaržytas ir Dievo žodžio skelbimas. Parapinėse bažnyčiose sekmadieniais tegalėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!