Tautinis atgimimas. Lietuvos visuomenės lenkėjimas

jo. Žmonės savo tapatumą apibrėždavo priklausymu tam tikrai religijai ar luomui.
tybingumo tradicijai ir įvairiatautei, daugiakalbei politinei Lietuvos bajorų tautai.
Respublikai, lenkų kalbos įtaka dar labiau išaugo. Ji tapo LDK ir Lenkijos bajorus
vienijančia vertybe, atsvara svetimai rusų kalbai ir stačiatikybei. Lenkų kalba pli­
to per sulenkėjusių bajorų dvarus. Bažnyčią ir mokyklą. Ilgainiui daugelis bajo­
rų jau nemokėjo lietuviškai. Daugiataučiuose miestuose lietuvių kalbos beveik ne­
buvo girdėti (žr. 39 p. 4)- Arčiau dvarų ir miestų gyvenantys valstiečiai taip pat
lenkėjo. Rytų Lietuvoje, lietuvių ir slavų paribyje, kur gyventojai natūraliai mai­
šėsi, lietuviai sparčiai slavėjo.
Lietuvių kalba ir etninė kultūra išliko tik valstiečių trobose. Tačiau ne todėl, kad
ją valstiečiai sąmoningai saugojo, o kad kaimas baudžiavos sąlygomis gyveno už­
darą, sėslų bendruomeninį gyvenimą. Tie, kuriems pavyko iš kaimo ištrūkti, perė­
mė bajorų kultūros vertybes. Lenkakalbe tapusi bajorija tebelaikė save lietuviais -
buvusios LDK piliečiais. Dauguma kilmingųjų liko krašto patriotai: sielojosi dėl
Lietuvos likimo, dažnas, pavadintas lenku, net įsižeisdavo.
Tautinio atgimimo pradžia
Pokyčių įvyko XIX a. pradž., kai romantizmas paskatino išsilavinusius bajorus
domėtis šlovinga Lietuvos praeitimi, lietuvių kalba ir liaudies kultūra. Susidomėji­
mą viena iš seniausių kalbų lėmė lietuviškos raštijos Mažojoje Lietuvoje suklestė-
jimas. 1818 m. lietuvininkas Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza
išleido Kristijono Donelaičio šedevrą „Metai" - XVIII a. parašytą pirmąjį grožinės
literatūros kūrinį lietuvių kalba. Jau 1832 m. Mažojoje Lietuvoje pasirodė pirmasis
laikraštis lietuvių kalba - „Nusidavimai Dievo karalystėje".
Lenkėjimui mažiausiai pasidavė žemaičių bajorai. Žemaitijos vyskupas Juozapas
Arnulfas Giedraitis rėmė religinės literatūros lietuvių kalba leidimą. Bajoras Dioni­
zas Poška parašė vieną iš pirmųjų lietuviškų eiliuotų kūrinių - „Mužikas Žemaičių
ir Lietuvos", įkūrė pirmąjį Lietuvoje archeologijos ir tautodailės muziejų - Baublį.
Lietuvių tautinio atgimimo pradininku laikomas XIX a. 2 ir 3 deš. sandūroje Vil­
niaus universitete susikūręs žemaičių studentų būrelis. Jo tikslas buvo puoselėti
gimtąją kalbą, tirti ir propaguoti liaudies kultūrą, šviesti valstiečius, žadinti jų tau­
tinę savimonę. Vienas iš aktyviausių būrelio narių Simonas Stanevičius lietuviš­
kai parašė odę „Šlovė žemaičių". Istoriko Simono Daukanto iškiliausias darbas -
1822 m. pirmoji lietuviškai parašyta Lietuvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!