Lietuvos visuomenes europeizacija XIV-XVIII a.

 • Kadangi didžiai gerbiamas Kristuje tėvas ponas Valerijonas, Vilniaus vyskupas, mūsų senatorius, pasižymįs tiek nepaprastu pamaldumu, tiek ir protingumu, mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vilniaus mieste pasikvietęs įkurdino šv. Jėzaus draugijos profesorius dėstyti šventąją teologiją ir humanitarinius mokslus, kaip filosofiją ir laisvuosius menus, jiems pastatėiūiūk kolegiją <...>. Todėl norėdami prie šių puikiųjų didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo pastangų patys pridėti dar ir tai, kas šiuo atveju sudaro mūsų karališkąją pareigą ir priklauso nuo mūsų galios, nutarėme pasirūpinti duoti, leisti ir suteikti, kiek nuo mūsų priklauso šiai Vilniaus mokyklai, jo tėviškos malonybės įsteigtai, kad šv. Jėzaus draugijos tėvai imtų dėstyti visus dalykus, akademijos ir universiteto teisę, privilegiją ir padėtį, kokią turi kitos kolegijos mūsų karalystėje. • Todėl šiuo mūsų raštu (tatai) duodame, leidžiame ir suteikiame. Norėdami, kad šis Šventosios jėzuitų vienuolijos Vilniaus universitetas vaisingai ir maloniai naudotųsi visomis privilegijomis, imunitetais, laisvėmis, kuriomis naudojasi (bei) džiaugiasi kitos kolegijos ir universitetai mūsų karalystėje, o ypač Krokuvos universitetas, priėmęs ir gavęs dosnias ir gausias dovanas iš palaiminto atminimo mūsų pirmtakų, ypač kadaise iš šviesiausiojo karaliaus Vladislovo (ir norėdami), • kad šių visų mokslų, būtent teologijos, metafizikos, fizikos ir logikos, išskyrus jurisprudenciją ir mediciną, galėtų būti teikiami (laipsniai) ir paaukštinami bakalaurai, magistrai bei daktarai ir kad jie galėtų naudotis tomis pačiomis teisėmis bei prerogatyvomis, kuriomis (džiaugiasi) gavusieji mokslinius laipsnius kituose mūsų karalystės universitetuose ir kolegijose, o ypač Krokuvos universitete; • šiuos būtent visus profesorius, daktarus, magistrus, bakalaurus, visus studentus apskritai ir kiekvieną atskirai kartu su jų rektoriumi atleidžiame nuo bet kokios dvasinės ir pasaulietinės jurisdikcijos, taip pat nuo visų mokesčių, duoklių, rinkliavų ir kai kurių kitų prievolių; o savo rektorių jie turės laikyti savo pačių tiesioginiu teisėju. • Aukštosios mokyklos Lietuvoje įsteigimas. Karaliaus Stepono Batoro priviligeija akademijai Vilniaus jėzuitų (1579 m. balandžio 1 d.) Lietuvos visuomenės europeizacija XIV–XVIII a. • Pamokos tikslas: susipažinti su Lietuvos visuomenės europeizacija XIV-XVIII a. • Pamokos uždaviniai: 1) susipažinti su Vilniaus universiteto įkūrimu; 2) susipažinti baroko epocha; 3) susipažinti su klasicizmo epocha; • Pamokos metodai: diskusija, individualus darbas • Pamokos integravimas su politologija • Pamokos priemonės: projektorius, skaidrės, testas rašto kultūros vėlyvumas ir išskirtinumas Europos kontekste • Yra išlikę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų Gedimino, Vytauto Didžiojo laiškų ir dokumentų lotynų kalba. • Po krikšto Lietuvoje ėmė gausėti raštija. Jos centrais tapo vyskupijos, vienuolynai, bažnyčios. • Atsirado poreikis, kad valstybės pareigūnai mokėtų rašyti. • Rusėnų kirilica (slavų kalba) buvo rašomi ne tik teisiniai raštai, bet ir pirmieji pasakojimai apie Lietuvos praeitį – Lietuvos metraščiai. • Didžiausiu rašto kultūros centru buvo LDK valdovo raštinė. Joje rašyta lotynų, rusėnų, vokiečių kalbomis. • Visi Lietuvos Statutai (1529, 1566, 1588) parašyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarine rusėnų (slavų) kalba. • Rašto kultūros plėtrą spartino ir steigiamos mokyklos. • XV a. Europos universitetuose mokėsi vis daugiau studentų iš Lietuvos. Dauguma lietuvių rinkosi Krokuvos universitetą. • 1922 m. LR konstitucija įtvirtina lietuvių k. kaip valstybinę. Lietuvos metraštis 1588 m. Lietuvos Statuto titulinis lapas vle.lt šaltiniai.info Vilniaus katedros mokyklos atidarymas 1397 m. • Vilniaus katedros mokykla, pirmoji pradinė mokykla Lietuvoje. • Pirmą kartą paminėta 1397 Vilniaus kapitulos dokumentuose. • Iš pradžių buvo rengiami vietinės kilmės ir lietuvių kalbą mokantys krikščionybės propaguotojai: bažnyčios patarnautojai, choristai, žemesnieji dvasininkai. Dėstomoji kalba buvo lotynų. • 1522 mokykloje jau veikė 3 klasės, pradėti dėstyti bendrojo lavinimo dalykai: retorika, dialektika, muzika, skaičiavimas, taip pat skaityti antikinių autorių kūriniai. • Vilniaus katedros mokykla turėjo išimtinę privilegiją mokyti vaikus visame Vilniaus mieste, į ją priimdavo ne tik pasiturinčiųjų, bet ir neturtingųjų vaikus. • Aukštesniųjų klasių mokiniai, be giedojimo, turėjo patarnauti per pamaldas, per Mišias skambinti didžiuoju katedros varpu. • 1570 įkurtai Vilniaus jėzuitų kolegijai kaip žemesnioji pakopa buvo priskirta ir Vilniaus katedros mokykla. • Veikė iki XIX a. pirmos pusės. Vilniaus arkikatedra su mokykla 1530 m. wikipedia.org Pranciškaus Skorinos spaustuvės įkūrimas 1522 m. • Pranciškus Skorina  (1470-1551) - Lietuvos spaustuvininkas, knygų spausdinimo LDK pradininkas. Pirmosios spaustuvės Lietuvoje (Vilniuje) įkūrėjas ir knygų leidėjas (knygas spausdino slavų kalba). • 1506 baigė Jogailos universitetą. Vėliau apkeliavo daugelį Europos šalių. Mokėjo rusų, lenkų, čekų, senovės slavų, hebrajų, graikų, lotynų kalbas. • 1517 Prahoje turtingų vilniečių remiamas įkūrė spaustuvę. Tarp 1519 ir 1521 apsigyveno Vilniuje, atsigabeno spaustuvės reikmenis ir popieriaus atsargų. Čia 1522 įkūrė pirmąją Rytų Europoje spaustuvę. Joje parengė ir išleido pirmąją knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Mažoji kelionių knygelė (1522) ir Apaštalą (1525, knygą sudarė apaštalų laiškai iš Naujojo Testamento). • Vilniuje išleistos P. Skorinos knygos prilygo geriausiems to laikotarpio Vakarų Europos poligrafijos pavyzdžiams (daug vinječių, užsklandų, papuoštos raižiniais, stilizuotas šriftas). Po 1525 spaustuvininko leidybinė veikla dėl nežinomų priežasčių nutrūko, per 1530 Vilniaus gaisrą spaustuvė buvo sunaikinta. skrastas.lt Pranciškus Skorina Mažoji kelionių knygelė vle.lt Baroko epochos dvasiniai idealai • XVI-XVII a. sandūroje varžantis protestantams ir katalikams, susiformavo baroko kultūros epocha. • Baroko kultūra pakeitė Renesansą ir Europoje bei kolonijose Lotynų Amerikoje išliko iki XVIII a. vidurio. • Protestantų ir katalikų skirtumai meno atžvilgiu. • XVI a. pab. Romoje pastatyta Il Gesu (Jėzaus bažnyčia) tapo baroko architektūros pavyzdžiu kitų šalių menininkams. • Europoje vėl išpopuliarėjo mirties kultas: kaukolė, giltinė su dalgiu dažnai naudoti baroko tapyboje ir skulptūroje. • Baroko mene nevengta sieti kasdienės, buitinės aplinkos ir religinių arba antikinių siužetų. Il Gesu bažnyčia XVI a. pab. corvinus.nl flickr.com limis.lt Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Barokas Europoje • Pasaulietinės architektūros pavyzdžiu tapo Prancūzijos valdovų rūmai Versalyje. • Valdovo dvaras tapo vieta, kurioje vyko valstybės intelektinis ir politinis gyvenimas. • Rūmų prabanga pabrėžė valdovo turtus ir absoliutinės monarchijos galią. Ilgainiui panašaus stiliaus rūmus ėmė statydintis ir kiti absoliutiniai monarchai. pinterest.com Rembrantas „Sūnaus paklydėlio sugrįžimas“, XVII a. Barokas lietuvoje • „Norint suprasti Lietuvos baroko dvasią patartina įeiti į Vilnių pro Aušros Vartus ir atsigręžti

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!