Anglija XVII a. pr., absoliutizmas vakarų Europoje, Rusija XVII – XVIII a.

Anglija XVII a. pr.
Tais laikais Anglija buvo palyginti nedidelė valstybė, turinti 5 mln. gyventojų. Tai sudarė mažiau nei pusę Ispanijos gyventojų skaičiaus ir tik ketvirtadalį Prancūzijos. Ūkio sankloda ir valstybės santvarka Anglija žymiai skyrėsi nuo kitų Europos šalių. Baudžiava joje buvojau išnykusi. Valstiečiai - žemės laiky­tojai - mokėjo piniginę duoklę žemės savininkams (džentelmenams). Žemval­džiai, remdamiesi įstatymais, pasiimdavo savo dalį kaimo bendruomenės laukų ir atribodavo ją akmenų užtvaromis arba medžių juostomis (aptvėrimais). Ap­tvertą žemę dvarininkai dideliais sklypais nuomodavo vadinamiesiems ferme­riams, kurie ūkininkaudavo su samdinių pagalba.
Daugelis džentelmenų steigė manufaktūras, tapo prekybos kompanijų dali­ninkais. Kitaip nei Prancūzijos, Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių bajorai, jie ne­sibodėjo giminiuotis su miestiečiais. Anglijoje nebuvo draudžiama miestie­čiams pirkti dvarus ir tapti bajorais.
Manufaktūrose buvo audžiami vilnoniai audiniai - gelumbė, flanelė, - išsi­plėtė stiklo, muilo, parako gamyba, daugėjo spaustuvių, augo akmens anglių gavyba, plėtėsi užsienio prekyba. XVII a. pr. Londonas virto didžiausiu Euro­pos miestu. Vis dėlto prekyba ir laivininkyste tada dar pirmavo Olandija, o ne Anglija.
Anglijoje nuo XIII a. karalius valdė tardamasis su parlamentu, kurį sudarė dveji rūmai. Bendruomenių rūmų deputatus rinkdavo turtingieji gyventojai, daugiausia žemvaldžiai ir pirkliai. Be parlamento pritarimo neįsigaliodavo nė vienas įstatymas dėl naujų mokesčių. Parlamentas nenoriai tvirtindavo mokes­čius.
Anglijos karaliaus valdžia buvo silpnesnė negu kitų didžiųjų Europos vals­tybių valdovų, tačiau jis buvo ir Anglikonų bažnyčios galva. Ši Bažnyčia buvo išlaikiusi daugumą katalikiškų apeigų ir vyskupų valdžią. Tai kėlė kalvinų (pu­ritonų) nepasitenkinimą. Jie reikalavo iš bažnyčių pašalinti paveikslus bei sta­tulas, muziką ir giedojimą, panaikinti vyskupų valdžią. Puritonai smerkė pra­bangą ne tik bažnyčioje, bet ir buityje. Jie didžiausiomis dorybėmis pripažino kuklumą ir kartu atkaklų darbą bei turto kaupimą. Puritonizmas išplito tarp miestiečių, pasiturinčiųjų valstiečių ir džentelmenų. Bendruomenių rūmuose at­sirado deputatų puritonų. Tai didino nesutarimus tarp parlamento ir Škotijos Stiuartų dinastijos, kuri valdė Angliją nuo XVII a. pr. Jos karaliai parlamentą stengėsi paversti paklusniu arba visai panaikinti.
Parlamentui atsisakius patvirtinti naujus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!