Bajoriškoji demokratija ir LDK pilietiškumo samprata XVII a. vid. – XVIII a.

 1. BAJORIŠKOJI DEMOKRATIJA IR LDK PILIETIŠKUMO SAMPRATA XVII a. vid. – XVIII a.
Bajorų Konfederacija - ATR bajorų politinė ginkluota sąjunga įkurta bendriems tikslams pasiekti..
Liberum Veto - Lenkijos ir Lietuvos valstybės seimo nario teisė uždrausti ir panaikinti bet kokį nutarimą. Nutarimą galima buvo priimti tik vienbalsiai. Panaikinta 1791 05 03 konstitucija.
Aukso Laisvė – bajorų privilegijų visuma, tarp jų „liberum veto“ teisė, egzistavusi ATR XVI-XVIII a.
• be senato sutikimo neskelbti karo ir taikos,
• kas dveji metai šaukti seimą.
Bajorai galėjo atsisakyti klausyti valdovo, jeigu jis nevykdytų įsipareigojimų.
Renkami kara­liai dėl valstybės valdymo su bajorų Seimu sudarydavo sutartį, vadinamą "pacta conventa". Karalius buvo laikomas pakviestuoju ir valdančiu pagal prisiimtas ir prisiektas sąlygas – kaip pagal sutartį. Jeigu karalius nevykdo šių sąlygų, galima jo neklausyti.
Valdovas valstybėje turėjo mažai galios:
• Karo ir taikos klausimus jis galėjo spręsti tik pritarus Seimui ir Senatui.
• Teismas buvo nepavaldus karaliui.
• Seimas kontroliavo užsienio politiką ir krašto finansus.
• Tik Seimas leido įstatymus, skelbė karą, tik jis tvarkė mokesčių sistemą (nuolatinių mokesčių nebuvo, kiekvieną kartą jie būdavo skiriami atskirai, o tam bajorija visąlaik priešinosi).
• Di­džiausią galią valstybėje turėjo bajorai, per savo atstovus seimuose sprendę valstybės reikalus.
Kiekvienas naujas karalius patvirtindavo ankstesnių karalių duotas privilegijas, ir nuo savęs duodavo naujų. Karaliumi dažniausiai buvo renkamas tas pretendentas, kuris daugiausia prižadėdavo bajorams. Taip, išrinkus kiekvieną naują karalių, bajorų galia augo, o karaliaus valdžia vis silpnėjo.
Bajorų laisvių pagrindą sudarė garsusis "liberum veto". Jei kurio nors pavieto atstovai kam nors prieštaravo, tai visas Seimas turėdavo nusileisti. Vaivadijų ir pavietų atstovai, atvykdami į Seimą, atsiveždavo rinkėjų duotas instrukcijas, kurių būtinai turėjo laikytis. Dažnai instrukcijose būdavo reikalaujama priešintis naujiems mokesčiams, tuomet pavieto ar vaivadijos atstovas neleisdavo uždėti mokesčių (Veto). Kitiems sutinkant su mokesčiais, klausimas būdavo paliekamas spręsti seimeliui. Todėl dažnai atsitikdavo, kad vienos sritys moka mokesčius, o kitos – ne. Tuomet mokančios Seime atsisakydavo mokėti, kol nesumokės nemokančios. Taip susidarydavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!