Apšvieta Europoje XVIII a.

Europoje, viduramžiais, vyravo bažnyčios ir monarchų dogmatiškas valdymo modelis. Šios dvi įsitvirtinusios institucijos turėjo absoliučią valdžią. Bet kas, kas drįsdavo kvestionuoti jų valdžia, dienas praleisdavo vengdami persekiojimo, o neretai, jas užbaigdami, net mirties nuosprendžiu. Todėl vienintelė išeitis buvo visiškai laikytis tiek bažnyčios, tiek valstybės principų ir dogmų. Tačiau laikui bėgant pokyčiai tapo neišvengiami, kilo idėjos apie kitokį valdymą, apie laisvės ir proto galios aukštinimą. Tai buvo Apšvietos pradžia. Tai buvo Europos atsinaujinimo metas ir laikotarpis, kuris kovojo „su paveldėtomis pasaulietinės ir bažnytinės valdžios tradicijomis. “ 1 Europoje, tiksliau dar Anglijoje, tai prasidėjo apie 1650-1700 m., kai inteligentija inicijavo judėjimą, kuriuo siekta siūlyti, tuometinėje valdžiai, racionalius visuomenės pertvarkymo projektus. Šis judėjimas, kuris buvo laikomas vienu didžiausiu iki tol Europoje ir pasaulyje, istoriografijoje apibūdinamas arba vadinamas „Apšvietos epocha“ arba „Proto amžiumi”. Tačiau, dėl tikslios Apšvietos pradžios nesutariama, dažniausiai Apšvietos pradžia laikoma XVIII a. pr. arba XVII a. vid. . Jei Apšvietos pradžia datuojama ties XVII a. viduriu, tai ji, siejama su 1637 m. išleistu Renė Dekarto (pranc. René Descartes) veikalu „Discours de la méthode“ ir veikalo garsusis posakis - „Cogito, ergo sum“ („Aš galvoju, vadinasi, esu“). Dauguma istoriografijos, pabaigą laiko paskutiniuosius XVIII a. metus: 1789 m. Prancūzijos revoliuciją arba Napoleono karų pradžią (1804-1815 m.).2 3 Pažymėtina ir tai, kad terminas „Apšvietos epocha“ laikomas anachronistiniu, nes yra dažnai taikomas ir kitiems amžiams. Sparčią XX a. visuomenės raidą laiko vėlyvu Apšvietos padariniu: žmonės pasiskelbė esą laisvi nuo magijos (t.y. tikėjimo ir pramanų) pasaulio ir yra patys sau „šeimininkai“. Magija tapo priemone ir ideologija, per kurią galios aparatai išsaugo savo valdžią, tada civilizacijos nuslysta į barbarizmą ir fašizmą, Apšvietos padariniai virto savo priešingybe. Būtent tai, anot jų, yra Apšvietos epochos mąstymo ir idėjų pasekmė, tai teigiama Max Horkheimer ir Theodor W. Adorno veikale „Apšvietos dialektika“.
Šiame rašto darbe ir bandysiu išsiaiškinti Apšvietos epochos įtakos ryškiausius bruožus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!