Visuomenė ir spauda Europoje 1600-1800m. Žymiausios XVI-XVIIIa. leidėjų dinastijos: Aldai, Etjenai, Plantenai ir Elzevyrai

ĮVADAS

Dėl politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų spauda įvairiose Europos šalyse XVI-XVIII a. vystėsi skirtingais tempais, o neretai ir kitokiais būdais.

Kadangi šiandieninėje visuomenėje labai mažai tėra besidominčių senąja spauda ir ją suprantančių, tai mano pristatymo tema turėtų jus apšviesti.

Šio darbo objektas yra išsamiau aptarti keturias dinastijas, kurios leido, prekiavo, kolekcionavo bei pirko knygas. Žymus italų leidėjas Aldas Manucijus, taip pat žymios spaustuvininkų dinastijos įkūrėjas – Henrikas Etjenas, kitas įžymus prancūzų spaustuvininkas buvo Kristofas Plantenas bei Liudvikas Elzevyras. Darbo tikslas – atskleisti bendrus spaustuvininkų ypatumus, bei žymiausius leidinius. Darbo uždaviniai būtų:

1. apibrėžti prekybos židinius;

2. atskleisti spaustuvių ir laikotarpio ypatumus;

3. atskleisti pagrindinius Aldo Manucijaus siekius;

4. atskleisti pagrindinius H. Etjeno siekius;;

5. atskleisti pagrindinius K. Planteno siekius;

6. atskleisti pagrindinius L. Elzevyro siekius;

Darbo metodika padėjusi išspręsti minėtus uždavinius susideda iš literatūros analizės.

1. Visuomenė ir spauda Europoje 1600-1800m.

Spaudos gimtinėje Vokietijoje susidarė palankios sąlygos spaudai. Galingas paraginimas tam buvo Reformacijos judėjimas. Katalikų bažnyčios autoritetas buvo smukęs, ir intelektualinio gyvenimo jau nebevaržė bažnytinė cenzūra. XVI a. Vokietijoje ir kituose vokiškai kalbančiuose kraštuose veikė 140 spaustuvių. Tačiau, Vokietija pradėjo atsilikti nuo Italijos, Olandijos ir kitų šalių. Bet per visą XVI amžių Europos knygos prekybos centras buvo Frankfurtas prie Maino, ir didžiausias jo leidėjas-Sigizmundas Fejerabadenas, kuris čia įsikūrę 1559 m. Ypač didelį dėmesį jis skyrė knygų iliustravimui. Bendradarbiaudamas kartu su dailininku Jostu Amanu, jis išleido Leonardo Fronspergerio “Karo knygą”, poeto Hanso Zakso eilėraščių rinkinį 1568 m., ir “Meno ir mokymo knyga” 1578 m. Šeferių (spaustuvininkų šeima) dėka pradėjo reikštis ir Gutenbergo ir spaudos gimtasis miestas Maincas. Vėliau suklestėjo Niurnbergas, kuriame knygas leido garsusis Kobergeris. Nuo 1500 m. jis nebebuvo, spaustuvininkas, o visą dėmesį skyrė knygų prekybai bei leidybai. Per 40 savo veiklos metų jis išleido 436 leidinius, daugiausia biblijas, nors pats buvo humanistas. Didžiausias jo leidinys - “Biblijos” foliantai kartu su XIII a. Sorbonos teologo kardinolo Hugo komentarais. Dauguma Kobergerio leidinių buvo parašyti lotynų kalba. 1641 m. Niurnbergo spaustuvėje buvo išleistas vienas XVII a. Vokiečių tipografinio meno šedevrų-“Elektorių biblija”. Katalikiškų knygų leidybos centru tapo arkivyskupijos rezidencija-Kelnas. Iš aktyvių spaustuvių buvo Kventelių, pradėjusi veiklą dar XVa.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!