Nacionalizmo idėjų plitimas Europoje ir tautinės valstybės idėjos realizavimas kuriant Vokietijos valstybę. O. Bismarko vaidmuo vienijant Vokietiją

XIX a. dažnai vadinamas nacionalizmo amžiumi. Nacionalizmas – tai ideologija, teigianti tautos interesus svarbiausia vertybe ir raginanti kurti tautines valstybes.
IKI XIX a.
Valstybės kurtos remiantis teritoriniu dinastiniu principu
Atsiranda tautinės valstybės idėja
Žmonės save nuo kitų tautų skyrė pagal religiją, gyvenamą teritoriją, priklausymą valdovui
Žmonės save nuo kitų tautų skiria pagal kalbą, papročius, religiją ir kultūrą.
Priklausymas kuriai nors tautai nebuvo akcentuojamas
Tautinis identitetas svarbus
Tautiškumas, patriotiškumas nevaidino svarbaus vaidmens
Tautiškumas, patriotiškumas – neatsiejama kiekvienos valstybės ir piliečio gyvenimo dalis
Nacionalizmui atsirasti didelę įtaką turėjo: Romantizmo kultūra. Atsirado domėjimasis kalba, liaudies kultūra, tautos praeitimi. Plito istoriniai romanai. Romantizmas- XIX a. I pusėje Europoje išplitęs kultūrinis sąjūdis, skatinęs domėjimąsi savo krašto istorija ir kultūra, kėlęs patriotizmo ir tėvynės meilės idėjas. Didžioji Prancūzijos revoliucija ir Napoleono karai skatino visuomenės laisvėjimą, ryžtą kovoti už savo valstybes ir tautos nepriklausomybę. Pramonės perversmas didino žmonių mobilumą, gausėjo raštingų gyventojų, kurie siekė įgyti realias politines teises. Visuomenės aktyvėjimas ragino kurti tautines valstybes.
XIX a. nacionalizmo raiška buvo skirtinga. Tautų, sukūrusių tautines valstybes viduramžiais, nacionalizmas reiškėsi , kaip reikalavimas išplėsti visuomenės politines teises. (Prancūzija, Ispanija, Švedija)
Gerokai sudėtingiau nacionalizmas reiškėsi daugiatautėse imperijose: Rusijoje, Austrijos-Vengrijos valstybėje, Osmanų imperijoje. Nacionalizmas šiose imperijose sukėlė tautinius sąjūdžius.
Italų ir vokiečių atveju nacionalizmas skatino vienytis ir kurti tautines valstybes.
XIX a. Pirmosios pusės revoliucijos ir tautiniai judėjimai
• 1830 m. revoliucijos (Prancūzija, Belgija, ATR, vokiečių, italų žemėse). Prancūzai siekė politinių ir ekonominių apribojimo panaikinimo; belgai siekė atsiskirti nuo olandų, lenkai ir lietuviai – nepriklausomybės, italai ir vokiečiai – tautinių valstybių. Rezultatas – Belgija atsiskyrė nuo Olandijos.
• 1848 -1949 m. revoliucijos „Tautų pavasaris“.
Tautų pavasaris- 1848-1849 m. revoliuciniai sąjūdžiai, kurių tikslai - kova už piliečių teises, dalyvavimas valstybės valdyme, siekis sukurti tautines valstybes.
1848-1849 m. rev.
priežastys:
Valstybė
Priežastys
Prancūzija
Nepasitenkinimas valdžia, ekonominė krizė
Austrijos imperija
Nepasitenkinimas valdžia, vengrų, čekų, lenkų, italų tautiniai sąjūdžiai
Vokietijos kunigaikštystės
Siekis sukurti tautinę valstybę, nepasitenkinimas valdžia
Italų kunigaikštystės
Tautinis sąjūdis, nepasitenkinimas valdžia
Baigiasi nesėkme
Europos valstybių sienos po Vienos kongreso 1815 m.
Vokietijos suvienijimas 1871 m.
Vokiškų žemių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!