Krikščionybės plitimas Europoje Viduramžiais

 1.1. Krikščionybės plitimas Europoje viduramžiais: frankų (V a.), slavų (Kijevo Rusia, Lenkija – X a.) christianizacija. Krikščionybės skilimo XI a. į Vakarų ir Rytų bažnyčias priežastys ir padariniai. Katalikų bažnyčios įtaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui. Vienuolynų vaidmuo visuomenės gyvenime.
486 m. – Frankų valstybės įkūrimas. Jos įkūrėjas – Chlodvigas iš Merovingų dinastijos (V-VII a.). 496 m. Chlodvigas priima krikštą ir apkrikštija frankus. 800 m. Romos Popiežius Romoje Karolį Didįjį karūnuoja imperatoriumi. Frankų karalystė tampa imperija. 843 m. Verdeno sutartimi pasidalija Frankų imperiją. Atsiradusių trijų valstybių pagrindu formuosis būsimos Vokietija, Prancūzija ir Italija. IX a. pab. susikuria Rytų slavų valstybė – Kijevo Rusia; 988 m. Kijevo Rusios krikštas. Lenkiją, įkurtą X a. – 966 m. apkrikštijo jos pirmasis istorinis valdovas Mieško I, siekdamas išvengti konfrontacijos su Šventąja Romos imperija vakaruose.
• Suskilus Romos imperijai į Rytų ir Vakarų (395 m.), klostėsi nevienodos sąlygos vystytis krikščionybei – Romos popiežiaus nebevaržė imperatoriaus valdžia, o Konstantinopolio patriarchas buvo labai priklausomas nuo Bizantijos imperatoriaus. VII a. pradėjo ryškėti ir teologiniai, organizaciniai, apeigų skirtumai: nevienodai aiškinta Šventoji Trejybė, apeigos atliekamos skirtingomis kalbomis (graikų ir lotynų). Romos ir Konstantinopolio interesai ypač susikirto platinant krikščionybę Rytų ir Vidurio Europoje.
• Dėl šių priežasčių 1054 m. Krikščionių bažnyčia galutinai skilo (schizma) – susikūrė Katalikų ir Stačiatikių bažnyčios. Tai atsitiko tada, kai Romos popiežius ir Konstantinopolio patriarchas, susipykę dėl įtakos Sicilijos saloje, vienas kitam paskelbė anatemas. patriarchas, remiamas Bizantijos imperatoriaus, nenorėjo pripažinti popiežiaus autoriteto.
• Dviejų krikščionybės atšakų atsiradimas.
• Susilpnino krikščioniškojo pasaulio (ypač Bizantijos), kovojančio su musulmonais, jėgą.
KRIKŠČIONYBĖ ŠVENTOJOJE ROMOS IMPERIJOJE. KLIUNI REFORMOS, VORMSO KONKORDATAS.
• Šventąją Romos imperiją 962 m. įkūrė Otonas I, Saksų dinastijos karalius, popiežiaus vainikuotas imperatoriumi. Imperija išaugo iš Rytų Frankų karalystės, kuri prieš padalijimą priklausė Karolio Didžiojo imperijai.
• Šventosios Romos imperijoje vyskupus skirdavo (turėjo investitūrą) imperatorius, vyravo simonija (bažnytinių pareigų pirkimas), tad daugelis dvasininkų buvo paveikti politinės valdžios,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!