Istorijos teorija. Nuo Krikščionybės atsiradimo iki XVI a.

Apie 4 BC Judėjoje gimsta pranašas Jėzus Nazarietis. Jo mokymas labai skiriasi nuo kitų (romėnų politeizmo ir Judaizmo) religijų: jis skelbia, kad visi prieš Dievą yra lygūs, kiekvieno valdovo valdžia turi būti nuo Dievo, mylėk savo artimą, kaip save patį, ir išsigelbėjimą per išganymą. Tuo metu Romos imperiją valdo Tiberijus(14-37), o jo vietininkas Judėjoje ir Samarijoje prokuratorius Poncijus Pilotas(26-36). Atsiranda Jėzaus pasiekėjų(12 apaštalų), kurie keliauja kartu su juo, ir skleidžia naująją religiją. Tačiau nei romėnams, nei judėjų dvasininkams tai nepatinka, todėl apie 30 m. Pontijui Pilotui įsakius Jėzus nukryžiuojamas. Po jo mirties jo mokymą išpažinusius žmones imta vadinti krikščionimis, o religiją krikščionybe.
Pagrinde 2 apaštalų – Petro ir Pauliaus – dėka krikščionybė ima plisti po visą Romos imperiją. Pradžioje krikščionimis galėjo tapti tik žydai, bet nuspręsta tikėjimą skleisti tarp visų tikėjimų. Roma manė, kad krikščionys griauna Romos imperijos pamatus(nedievino imperatoriaus, nemokėjo mokesčių) ir todėl ėmė juos persekioti. Ypač žiauriai su jais buvo elgiamasi Nerono laikais – 64 metais imperatorius pradėjo krikščionių kankinimus ir žudynes. O Domiciano, Decijaus ir Diokletiano laikais krikščionių persekiojimai tapo sisteminga politika. Tačiau krikščionys net kankinami neišsižadėdavo savo religijos, nes tikėjo, kad kenčiantiems už tai atviri vartai į Dievo karalystę. Todėl visi persekiojimai išėjo priešingai: savo ištverme krikščionys įrodydavo, kad jų Dievas yra vienintelis ir tikrasis. Krikščionių gretos ėmė didėti.
70 m. buvo parašyta Evangelija pagal Morkų, tarp 80-100 m. pagal Matą ir Luką.
Imperatoriai suprato, kad krikščionybės nenugalės, todėl imperatorius Konstantinas(pats nebuvo krikščionis, bet vaikus jau auklėjo krikščioniškai), todėl 313 m. Milano (Tolerancijos) ediktu suteikia bažnyčiai dideles laisves. O imperatorius Teodisijus I 380 m. Tikėjimo ediktu paskelbia krikščionybę valstybine religija ir uždraudžia pagonių susirinkimus. Krikščionybė „nugali“.
354-430 gyveno Šv. Augustinas, katalikų bažnyčios filosofas, krikščioniškosios teologijos pradininkas.
Didžiojo tautų kraustymosi metu Bažnyčia Europoje įgijo dar ir politinį, karinį, bei socialinį vaidmenį: vedė derybas su barbarais, gelbėjo mietus nuo plėšikavimo, dalijo maisto produktus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!