Priešistorė – pirmykštės visuomenės istorija, laikotarpis, kai dar nebuvo rašto, apie kurį daugiausia sužinome iš archeologinių radinių. Truko nuo žmogaus atsiradimo iki IV tūkst. pr. Kr. vidurio.
Istorija – 1) laikotarpis, prasidėjęs IV tūkst. pr. Kr. viduryje, pasirodžius pirmosioms raštijos formoms.
2) mokslas, tiriantis įvykių, reiškinių, procesų seką laike ir erdvėje, tautų ir valstybių praeitį.
Amžius – šimtą metų trunkantis laikotarpis.
Era – 1) metų skaičiavimo sistema, pradinis momentas paprastai būna koks nors svarbus įvykis.
2) ilgas istorinis laikotarpis, kuris iš esmės skiriasi nuo ankstesniojo.
Ledynmetis – žemės geologinės istorijos šalto klimato laikotarpis.
Archeologija - mokslas, tiriantis žmonijos praeitį, remiantis materialiniais šaltiniais.
Gentis – etniniais, ekonominiais, socialiniais ir kraujo ryšiais susijusi pirmykštės visuomenės endogaminė (tuokėsi su gentainiais) žmonių bendruomenė.
Giminė – pirmykštėje visuomenėje egzogaminė (draudžiamos santuokos tarp tos pačios giminės narių) kraujo ryšiais susijusių giminaičių grupė; genties dalis.
Kultūra – žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, leidžiančios kurti, naudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes (lietuvių tauta priklauso Vakarų Europos kultūrai).
Religija – konkrečios bendruomenės tikėjimo ir dievybės garbinimo sistema, išreiškiama mitais, etiniu mokymu, ritualais arba ypatingos patirties prisiminimais.
Valstybė – suvereni žmonių bendrija, įsikūrusi tiksliai apibrėžtoje teritorijoje, valdoma valdžios institucijų.
Tauta – etninė kultūrinė žmonių bendruomenė, kuriuos sieja keli iš šių požymių: bendra kalba, religija, istorinė praeitis, daugiau ar mažiau aiškus teritorinis apsigyvenimo centras.
Faraonas – aukščiausias senovės Egipto valdovo titulas.
Etnogenezė – tautų ir kitų etninių bendrijų susidarymas.
SENOVĖS RYTŲ CIVILIZACIJOS
Senovės istorija – visuotinės istorijos dalis, apimanti laikotarpį nuo rašto atsiradimo (IV tūkst. pr. Kr.) iki Vakarų Romos imperijos žlugimo (476 m.). Tai senųjų civilizacijų istorija.
Civilizacija – 1. Visos žmonijos kultūros ir istorijos raidos būsena (kiek yra pažengusi visa žmonija). 2. Konkrečios kultūros, tautų grupės, atskiros tautos visuomenės istorinio brandumo rodiklis (pvz. Egipto civilizacija, Heleninė civilizacija, krikščioniškoji civilizacija ir pan.).
Pagrindiniai civilizacijos požymiai: žmonės gyvena miestuose, dirbantieji specializuojasi (dauguma verčiasi žemdirbyste, tačiau yra ir amatininkų, ir prekiautojų), visuomenė tampa organizuota ir paklūsta...
Šį darbą sudaro 40887 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!