Atbundanti tauta - istorijos teorija

• Baudžiavinio ūkio krizė.
• Krymo karo (1853-1856 m.) pralaimėjimas, atskleidęs Rusijos civilizacinį, ekonominį, technologinį ir karinį atsilikimą nuo Europos.
• Valstiečiai gavo asmeninę laisvę ir pilietines teises: nuosavybė/verslas/sutarčių sudarymas/santuoka/gyvenamos vietos keitimas.
• 1/5 išpirkos turėjo sumokėti pats valstietis.
• 4/5 jam paskolindavo valstybė, kuriai paskolą reikėjo grąžinti per 49 m.
• Valstietis, kol neišsipirkdavo žemės, buvo laikomas laikinuoju prievolininku, kuris privalėjo eiti lažą/mokėti duoklę.
• Vietinių nuostatų nustatytos baudžiavos panaikinimo sąlygos:
• 1863 m. panaikintas lažas ir duoklė.
• Valstiečiams palikta visa iki baudžiavos panaikinimo turėta žemė.
• Bežemiai gavo 3 dešimtines žemės.
• Sumažintas žemės išpirkos mokestis.
• 1864 m. Užnemunės (← baudžiava panaikinta 1807 m.) valstiečiai gavo žemės be išpirkos, tik turėjo mokėti didesnius žemės mokesčius.
• Valstiečių luominė savivalda:
• Seniūnija (keli kaimai): renkamas seniūnas.
• Valsčius (kelios seniūnijos): renkamas viršaitis.
• Reikšmė: sudarytos palankios sąlygos kapitalistinio ūkio ir pramonės plėtojimui.
Valstiečių raida po baudžiavos panaikinimo:
• Asmens laisvė ir pilietinės teisės.
• Socialinė diferenciacija:
• Pasiturintys (40%): javų ūkis/gyvulininkystė/paukštininkystė + gamyba rinkai + samdomas darbas + dvarų žemės nuoma.
• Vidutiniai (43%): javų ūkis.
• Samdiniai (17%): darbas dvaruose/ūkiuose.
• Iš valstiečių kilusios lietuvių tautinės inteligentijos formavimasis.
Bajorijos raida po baudžiavos panaikinimo:
• Socialinė diferenciacija:
• Dalis bajorų neįstengė naujoviškai ūkininkauti: prasiskolino + pardavė dvarus.
• Dalis prisitaikė prie kapitalistinių naujovių: kūrė stambius/specializuotus/mechanizuotus/samdomą darbą naudojančius ūkius.
• Dvarai liko stambiausi krašto žemvaldžiai: 1/3 žemės.
Kapitalizmo raida
XIX a. pab. – Lietuvoje prasidėjo pramonės revoliucija:
• XIX a. 10 deš. – prasidėjo spartus pramonės įmonių kūrimas (fabrikai/gamyklos).
• Pagrindinės pramonės šakos: maisto pramonė + metalų apdirbimas + odos apdirbimas + medienos apdirbimas/popieriaus gamyba + statybinių medžiagų gamyba.
• Pramonės centrai: Vilnius + Kaunas + Šiauliai + Panevėžys.
• Vyravo smulkios pramonės įmonės (jose dirbo 85 % darbininkų).
• Pramoninkai:
• Žydai/lenkai/rusai + vokiečiai investitoriai.
• Petras Vileišis – pirmasis lietuvis pramoninkas (metalo apdirbimo įmonė Vilniuje).
• Darbininkai:
• Mažas skaičius: 1899 m. – apie 13 tūkst. žm.
• Žydai/rusai/lenkai + labai mažai lietuvių.
Techninių išradimų taikymas Lietuvoje:
• 1850 m. – nutiesta pirmoji telegrafo linija (Liepoja-Palanga-Klaipėda).
• 1854...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!