Lietuva spaudos draudimo laikotarpiu, politinių partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus seimas

● Didysis Vilniaus seimas 1905 m.
● Lietuvos mokslas ir kultūra (XIX a.
1864 m generalgubernatorius M. Muravjovas uždraudė lotyniškomis
raidėmis spausdinti elementorius ir kitus pasaulietinius
leidinius. 1865 m. generalgubernatoriaus K. Kaufmano aplinkraščiu
Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Vitebsko ir Mogiliovo
gubernijose įsigaliojo tvarka, pagal kurią lietuviški leidiniai
galėjo būti leidžiami tik kirilica, taip pat uždrausta įvežti į
Lietuvą leidinius lotyniškomis raidėmis, uždraustas jau
spaustuvėse ir knygynuose buvusių leidinių lotyniškais rašmenimis
platinimas. Spaudos draudimą lydėjo draudimas mokyti kitomis nei
rusų kalbomis pradinėse mokyklose. Tačiau Augustavo, vėliau
Suvalkų gubernijoje, priklausiusioje Lenkijos karalystei, taikyta
kiek kitokia politika. Draudimas leisti ir platinti lietuvišką
spaudą galiojo ir čia, tačiau kai kuriose mokymo įstaigose
lietuvių kalba buvo paliktas kaip dalykas.
Lietuva spaudos draudimo
laikotarpiu. Pasipriešinimas
Gyventojai priešinosi draudimui, spauda leista
užsienyje, ją platino knygnešiai, steigtos slaptos
spaudos platinimo draugijos. Nuo 1865 m.
lietuviškos knygos leistos Mažojoje Lietuvoje, 1867
m. Motiejus Valančius sukūrė pirmąją nelegalią
knygnešių organizaciją (veikė iki 1870 m.).
Kunigai, vėliau ir valstiečiai rašė kolektyvinius
prašymus leisti spausdinti bent kai kuriuos
leidinius, iš viso iki 1904 m. tokių prašymų buvo
ne mažiau kaip 93.
XIX a. aštuntajame bei devintajame dešimtmečiuose valdžios
požiūris į draudimą sušvelnėjo, išleisti keli legalūs
leidiniai lotyniškomis raidėmis, tačiau, neleidus leisti
periodinių leidinių, pradėta leisti periodinė spauda
užsienyje: „Aušra“, „Varpas“ ir kiti. Per draudimo
laikotarpį caro valdžia sulaikė daugiau kaip 3000 žmonių,
iš jų nubaudė apie 2000. Tačiau pasipriešinimas vis augo,
kūrėsi vis daugiau nelegalių organizacijų, daugėjo
carizmui priešiškos literatūros. Stiprėjant
pasipriešinimui, Vilniaus generalgubernatorius
Sviatopolkas Mirskis ir Kauno gubernatorius Veriovkinas
įtikino carą Nikolajų II panaikinti draudimą, ir 1904 m.
gegužės 7 d. draudimas panaikintas. Lietuviškai spaudai
lotyniškom raidėm pradėta taikyti tokia pat tvarka kaip
kitai spaudai. Spaudos draudimas skatino lietuvių tautinį
sąjūdį ir anticarines nuotaikas, tačiau smarkiai pristabdė
kultūros raidą.
Lietuviška slaptoji periodinė spauda
XIX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 9-ojo
dešimtmečio pradžioje į tautinį lietuvių judėjimą ėmė
įsitraukti pirmoji mokslus baigusi ar baigianti
valstiečių kilmės lietuvių inteligentų pasauliečių
karta. Jos siekius, nuostatas ir įsivaizduojamą
Lietuvos ateitį atspindėjo pradėta leisti slaptoji
periodinė spauda. Žurnalas, remdamasis prigimtine ir
istorine teise, aiškiai ir ryžtingai paskelbė
visiems, kad lietuviai yra tokie pat žmonės kaip ir
kiti, ir lietuvių tauta neturi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!