Vilniaus didysis seimas

Didysis Vilniaus Seimas – 1905 m. gruodžio 4 – gruodžio 5 d. vykęs lietuvių atstovų susirinkimas Vilniuje, suformulavęs politinės Lietuvos autonomijos reikalavimą.
Prasidėjus 1905 m. įvykiams socialdemokratai ir demokratai iškėlė idėją sušaukti visų politinių jėgų pasitarimą. Petras Vileišis šia idėja pasidalino su Jonu Basanavičiumi, kurio iniciatyva spalio 19 d. „Vilniaus žinių“ redakcijoje sušauktas pasitarimas išrinko 15 žmonių suvažiavimo organizavimo komitetą. 1905 m. lapkričio 11 d. „Vilniaus žiniose“ buvo paskelbtas J. Basanavičiaus parašytas atsišaukimas ir visoje Lietuvoje buvo pradėti rinkti atstovai į suvažiavimą.
J. Basanavičius, kartu su P. Vileišiu buvo tie žmonės, kurių galvoje ir gimė idėja sušaukti skirtingas Lietuvos politines jėgas.
Išrinktas suvažiavimo Organizacinis komitetas priėmė "Atsišaukimą į lietuvių tautą”, kuriame buvo suformuluota politinė suvažiavimo darbo programa. Atsišaukime buvo raginama iš kiekvieno valsčiaus ir parapijos atsiųsti atstovus į Vilnių.
I. Pripažinus dabartinę caro valdžią kaip priešą, sukilusius visų Rusijos tautų kraštus ir galimybes įgyti geresnį gyvenimą tik po karo su senąja tvarka, lietuviai susirinkę nutarė prisijungti prie sukilusių tautų kovos.
Kai kurie seimo nutarimai:
II. Lietuvos autonomija:
• Lietuvos gyventojų reikalai bus patenkinti tik su tikra Lietuvos krašto autonomija.
• Kitos Lietuvoje gyvenančios tautos taip pat turi turėti pilną laisvę.
• Lietuvių suvažiavimas reikalauja autonomijos su seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos, tikėjimo.
• Autonomiška Lietuva turėtų būti sudaryta iš dabartinės etnografinės Lietuvos ir tų pakraščių, kurie traukia dėl ekonomiškų, kultūrinių, tautinių ar kitų priežasčių ir kurio gyventojai priklausys nuo to.
Kai kurie seimo nutarimai:
III. Kovos priemonės:
• Vienyti visas Lietuvos politines partijų ir pavienių asmenų pajėgas, siekiant sugriauti dabartinę prispaudimo tvarką ir įgyti autonomiją.
• Jungtis su kitomis Rusijos tautomis kovojant su dabartine tvarka.
• Kol kas reikia: nemokėti mokesčių, uždarinėti monopolius, neleisti vaikų į rusiškas mokyklas, neiti į valsčiaus teismus ir kitas dabartines valdžios įstaigas, neleisti brolių į kariuomenę, reikalui prisiėjus streikuoti visiems darbo žmonėms miestuose ir sodžiuose.
Reikalavimai
Rusijos imperija buvo skelbiama didžiausiu lietuvių tautos priešu, prieš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!