Spaudos draudimo laikotarpis Lietuvoje

Kartais mes net neįsivaizduojam kokia didelę reikšmią turi knygos. Šiais laikais sunku įsivaizduoti pasaulį be knygų, jos yra visur. Nesvarbu kokias knygas mes galim skaityti, popierinės, internetines ar tai parašytos ant papiruso. Dabar beveik kiekvienas lietuvis moka rašyti ir skaityti lietuviškai, tačiau taip buvo ne visada.
Šio darbo tikslas yra įsitikinti, juk knygos yra vertybė. Papasakoti kaip mūsų spaudą ir raštas galėjo išnykti. Įrodyti, kad tauta be kalbos ir rašto nutautėja.
Spaudos draudimas 1864-1904 buvo viena Rusijos valdžios politinių priemonių, kurioms siekta sutrukdyti natūralią lietuvių tautos raida ir surusinti lietuvius. Iš vienos pusės, caro valdžia visomis priemonėmis mėgino įvesti rusiškuosius spaudmenis į lietuvių raštiją ir persekiojo tradicinio lotyniškojo raidyno vartojimą. Iš kitos pusės, lietuviai griežtai atmetė spaudinius rusiškomis raidėmis, slaptai leido, gabeno ir platino draudžiamuosius raštus ir tokiu būdu sukūrė naują tautinę spaudą.
Tai svarbus tautinės kultūros kovos laikotarpis, turėjęs didelės reikšmės lietuvių tautos sąmonėjimo vyksme, tautinių santykių raidoje ir apskritai kultūros istorijoje.
Spaudos draudimo tema mūsų laikų visuomenėje dažnai užmirštama ir deramai neįvertinta, praradusi aktualumą. Šiame darbe bandysiu apibendrintai apžvelgti spaudos draudimo priežastis, Lietuvių kovojama už savo gimtąją kalbą, kuri turėjo didžiul įtaką Lietuvai ir jos piliečiams.
Taip pat bandysiu išskirti pagrindinius spaudos draudimo knygniašius, kurie nešiojo leidinius žmonėms.
Dar 1864 m. pavasarį Muravjovas paskyrė komisiją lietuviškiems spaudiniams rusiškuoj raidynu leisti. Ją sudarė lenkas Varšuvos lektorius St. Mikuckis, rusas J. Krečinskis ir du lietuviai: lietuviškų spaudinių cenzorius šventikas A. Petkevičius ir žinomas liaudies švietėjas L.Ivinskis. Talkinami Kauno gimnazijos direktoriaus. M. Novikovo, J. Šulgino ir mokytojo Koširino, jie ir parengė lietuviškiems spaudiniams pritaikytą rusų raidyną, kuris lietuvių buvo vadinamas „graždanka” ar tiesiog „kirvukais”. 1864 m. gegužės 14 d. Muravjovas kreipėsi į carą ir gavo jo pritarimą lietuviškai spaudai lotyniškomis raidėmis uždrausti. 1865 m. rugpjūčio 25 d. jis paskyrė lietuviškoms knygoms peržiūrėti komisiją, kuri nurodė, jog visa lietuviška raštija per pastaruosius 30 metų tarnavusi revoliucinei propagandai, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!