Koks buvo musulmonų požiūris į Kryžiaus žygius?

Kryžiaus žygiai yra religinių karų serija, kurią pradėjo viduramžių krikščionių Europos karalystės prieš musulmoniškas Artimųjų Rytų valstybes, siekdamos užimti Jeruzalę krikščionių sferai. Daug rašyta apie kryžiaus žygius, šia tema sukurta daug vaizdo įrašų, tačiau dauguma jų turi tą patį trūkumą. Dauguma pagrindinių kryžiaus žygių pasakojimų yra itin eurocentriški, nes dažnai aprašoma tik krikščioniškos Europos šio proceso perspektyva. O koks buvo musulmonų metraštininkų požiūris į kryžiaus žygius ir jų požiūris į viduramžių europiečius apskritai.
Nors musulmonų ir krikščionių valstybės kariavo per viduramžių erą, tarp šių dviejų civilizacijų nebuvo tiek daug kontaktų. Atitinkamų civilizacijų centrai buvo toli nuo kiekvieno ir reguliaresni kontaktai buvo tik Iberijos pusiasalyje, Viduržemio jūros salose, Anatolijoje. Daugumoje šių kontaktų buvo kariniai konfliktai. Tai leido abiem pusėms turėti stereotipinį požiūrį viena į kitą. Viduramžių musulmonai europiečius laikė laukiniais, karingais barbarais, kurie neturėjo jokio higienos jausmo ir buvo atsilikę. Europa buvo laikoma šalta, tamsia ir miglota vieta. Tuo metu islamo pasaulis buvo daug didesnis, turtingesnis ir labiau moksliškai išvystytas. Didžiuosiuose islamo pasaulio miestuose, tokiuose kaip Bagdadas, gyveno šimtai tūkstančių gyventojų, o Europos miestuose, tokiuose kaip Paryžius ir Londonas, būtų gyvenę apie 20 tūkst. Tai tikriausiai tik padidino musulmonų metraštininkų, rašančių apie viduramžių europiečius, nuolaidumą prieš kryžiaus žygius ir jų metu. Tačiau islamo pasaulis buvo politiškai susiskaldęs. Centralizuota valdžia susilpnėjo ir daug mažų klanų, pagrįstų šeimos ryšiais, klestėjo visoje Sirijoje ir Palestinoje. Šiitų fatimidų kalifatas, valdęs Egiptą kryžiaus žygių pradžioje. pirmojo kryžiaus žygio išvakarėse taip pat smuko ir turėjo nemažą dalį problemų. Artimuosiuose Rytuose stiprėjanti valdžia buvo turkai seldžiukai. Iki XI amžiaus vidurio jie valdė Abasidų kalifatą ir iš buvusių Bizantijos teritorijų Anatolijoje įkūrė Seldžiukų sultonatą. Kryžiuočių invazijos išvakarėse islamo pasaulis patyrė savo pagrindinių politinių lyderių praradimus. 1092 m. mirė seldžiukų viziris Nizam al-Mulk, abasidų kalifas al-Muqtadi ir seldžiukų sultonas Makhshah. Tokie praradimai tik dar labiau padidino netvarką islamo pasaulyje, o nelengva...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!