Kryžiaus žygių teorija

Kryžiaus žygiai - tai Vakarų Europos riterių žygiai į Artimuosius Rytus. Pretekstas – ginti krikščionių šventas vietas. Popiežius Urbonas II Klermone (Š. Prancūzijoje) paskelbė Kryžiaus žygių pradžią 1095-1254 m.
• IV žygis 1202-1204 m.; jo rezultatai: užimtas ir apiplėštas krikščioniškas miestas Konstantinopolis ir įkurta kryžininkų valstybė – Lotynų Imperija (gyvavo 1204-1261 m.).
VI. jėgų santykio tarp rytų ir vakarų pasikeitimas vakarų naudai.
Padariniai:
Ekonominiai:
• pagyvėjo Vakarų Europos ir Rytų valstybių prekyba Viduržemio jūroje;
◦ po Konstantinopolio žlugimo ypač sustiprėjo Šiaurės Italijos miestai: Venecija, Genuja ir Florencija;
◦ išaugo prekinių ir piniginių santykių reikšmė;
◦ Europoje pradėta auginti ryžius, citrinas, abrikosus, europiečiai išmoko austi šilką, gaminti veidrodžius;
Socialiniai:
• prasidėjo baudžiavos irimas Europoje: valstiečiams pasidarė lengviau gauti laisvę, natūrinę duoklę daug kur pakeitė piniginė renta;
• iš nusigyvenusių feodalų laisvę išsipirkę miestai įgavo vis daugiau politinės reikšmės;
• dar labiau praturtėjo ir sustiprėjo stambieji feodalai;
• paplito netolerancija žydų atžvilgiu, prasidėjo jų pogromai, nuo XIII a. miestuose jie turėjo gyventi specialiuose kvartaluose – getuose;
Kultūriniai:
• plito higiena, žmonės ėmė gyventi švariau;
• atsirado daugiau dorovinių vertybių ir idealų (pvz. damos kultas);
• prasiplėte akiratis;
• iš Rytų buvo perimta daug išradimų: kompasas, geresni vandens malūnai ir t.t.;
Religiniai:
• išaugo katalikų bažnyčios prestižas;
• sutvirtėjo popiežiaus pozicijos kovoje su Eurpos valstybių valdovais;
• buvo įvestas karo žygių mokestis dvasininkijos reikmėms, kurio dalis teko kovoms su eretikais;
• paaštrėjo prieštaravimai tarp krikščionių ir musulmonų.
Feodalizmo įsitvirtinimo etapai ir bruožai
Etapas (bruožas)
Apibūdinimas
1)Prekariumo raštai ir baudžiauninkų atsiradimas (komendacija)
Tai privačių žemės valdų (alodų) savininkų raštas, kuriais prašyta galingesnių kaimynų pagalbos. Už suteikiamą pagalbą alodo savininkas netekdavo nuosavybės teisės į žemę. Valstiečiai ir toliau dirbo didiko nuosavybėn perėjusią žemę, bet tapo priklausomais valstiečiais – baudžiauninkais. Savo ponui jie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!