XIX a. pabaigos sociokultūrinės ir sociopolitinės transformacijos: idėjinių - politinių srovių diferenciacija

Idėjinių – politinių srovių diferenciacijos procesą galima apibūdinti kaip diferenciacija, kuri rėmėsi pasaulėžiūros skirtumais. Krikščionišką - katalikišką pasaulėžiūrą propagavusios politinės grupės, kaip krikščionys, demokratai, tautiniai demokratai - viltininkai, nuo 1914 m. vairininkai, sudarė dešiniųjų - nuosaikiųjų lietuvių politinių jėgų srovę, o besiremiančios materialistine, racionalistine, pozityvistine bei liberaline pasaulėžiūromis telkėsi kairiųjų - radikaliųjų srovėje. 1906 – 1915 m. ir vyko pagrindinių šių dviejų srovių idėjinė – politinė kova, turėjusi įtakos tautiniam - kultūriniam darbui, politiniai veiklai, susijusiai su Rusijos Valstybės Dūma.
Priežastys, kurios sąlygojo XIX a. inteligentijos idėjinę diferenciaciją buvo, kad Rusijos imperijos aukštosiose mokyklose būrėsi vis daugiau lietuvių studentų. Taip didėjo priešinimasis carizmui ir veikiant Europos tautų išsivadavimo judėjimo idėjoms išaugo lietuvių nacionaliniai ideologai bei organizatoriai. Inteligentija susirūpino tautinės savimonės žadinimu: po 1863 m. sukilimo numalšinimo Rusijos valdžia Lietuvoje suaktyvino atviro rusifikavimo politiką. T.y. slopino tautinę ir kultūrinę veiklą. Buvo uždrausta spauda lotyniškomis raidėmis, mokyklose, valsčių įstaigose, teismuose ir kitur buvo uždrausta vartoti Lietuvių kalba, varžoma katalikų inteligentijos veikla. Visa tai turėjo „ padėti „ lietuviams greičiau tapti besiformuojančios modernios rusų politinės tautos dalimi, tačiau visa tai tik dar labiau suaktyvino lietuvių tautinio sąjūdžio konsolidaciją. 1883 – 1886 m. pasaulietinės inteligentijos pastangomis leistas žurnalas „Aušra“ ir „Varpą“. Jie abu klasikine forma išreiškė nacionalizmo ir liberalizmo sintezės momentą. Neabejojant galima tvirtinti, kad „Aušroje“, „ Varpe“, skelbtos nacionalizmo idėjos dar nepriklausė ekskliuzyviajam nacionalizmui, nes aiškinant tautinės idėjos reikšmę visuomenės emancipacija, jos laisvėjimui bei laisvo žmogaus savivokos ugdymui, ne tik buvo remiamasi, bet ir pritariama, solidarizuojamas su čekų, armėnų, airių, slovėnų, kroatų, latvių, estų, ukrainiečių, suomių.. pagaliau net lenkų tautiniais išsivaduojamaisiais judėjimais. Išvada - „ Aušros“ bei „Varpo“ ideologiją įvardinti humanistinio nacionalizmo terminu.
Pasaulietinė etikos formavimasis Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje buvo naujas, pažangus bet kartu ir sudėtingas reiškinys, kurį veikė įvairios idėjinės teorinės kryptys.
Pasaulietinės etikos raidai Lietuvoje darė įtaką pozityvizmas, kuris XIX a. antrojoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!