Lietuvos žydų getai

Žydų getas tai – specialios uždaros bendruomenės arba rajonai, kuriuose buvo priverstos gyventi žydų bendruomenės. Šie getai dažniausiai buvo riboti teritoriniai rajonai, kuriuose žydai gyveno atskirai nuo kitų gyventojų.
Vokiečių kariuomenė Vilnių užėmė 1941 m. birželio 24 d. ir nuo pirmųjų nacistinės okupacijos dienų prasidėja įvairiapusiškas mieste pasilikusių žydų persekiojimas: dar iki geto steigimo buvo nužudyta keli tūkstanciai Vilniaus žydų. Vilniaus getas isteigtas Vilniaus miesto komisaro Hanso Hingsto iniciatyva 1941 m. rugsėjo 6 d. 1941 m. spalio pabaigoje Vilniuje veikė du getai – Didysis ir Mažasis. Du viena nuo kito izoliuotus getus skyrė Vokiečų gatvė: pirmajame gete gyveno apie 30 tūkst., o antrajame – nuo 9 iki 11 tūkst. įkalintų žydų. Po kurio laiko pirmąjį getą imta vadinti kvalifikuotų specialistų ir darbininkų getu, o antraji – nedarbingų (vyresnio amžiaus, silpnų ir ligotų) žmonių getu. 1941 m. rudenj buvo vykdomos masinės Vilniaus geto kalinių žudynės Paneriuose, esančiuose už miesto apie 9 km. Masinio žudymo akcijų metu buvo nužudyti visi Mažojo geto gyventojai ir šis getas nustojo egzistuoti.
Vadinamuoju stabilizacijos laikotarpiu (1941 m. gruodis–1943 m. kovas) masinės Vilniaus geto kalinių žudynės nebuvo vykdomos. Vokietijai nepavykus laimėti „žaibo karo“ prieš Sovietų Sajungą, darbo jėgos poreikis vokiečių karo ekonomikai labai išaugo. Dėl to nacių valdžia nusprendė laikinai palikti gyvus kvalifikuotus žydų darbininkus su šeimomis. Šiuo laikotarpiu geto gyvenimas reliatyviai tapo normalus ir stabilus. Nusistovėjo geto administracinė struktūra ir kasdienis darbas. Getas tapo savotiška „valstybe valstybėje", turinčia savo valdžią, policiją, dirbtuves, dvasinio ir kultūrinio gyvenimo formas bei institucijas. Beveik visi darbingo amžiaus žydų vyrai ir moterys dirbo įvairiose gamyklose, dirbtuvėse ir darbo stovyklose.
Raudonajai armijai priartėjus prie Vilniaus, pirmosiomis 1944 m. liepos dienomis buvo išžudyti paskutiniai Viniaus miesto žydai. Karą ir nacistinę okupaciją išgyveno 2 – 3 tūkst. iš 58 tūkst. Vilniaus miesto žydų. 3).
Kauno žydų diskriminavimas ir persekiojimas prasidėjo pirmosiomis SSRS ir Vokietijos karo dienomis. Dėl spartaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!