Lietuvių moderniosios prozos pradžia

Apibendrinimas 21
Modernumo sąvoka susijusi su prancūzų kalbos žodžiu moderne, reiškiančiu naujumą, dabartiškumą, šiuolaikiškumą. Prancūzija yra pirminių meno ir literatūros modernumo idėjų tėvynė. Tačiau kiekvieno laiko modernumas yra kitoks.
Lietuvių modernioji literatūra prasideda XX amžiuje. Ji atsiski­ria nuo ankstesnės literatūros, kaip praeities balso, ir siekia būti šiuolaikine, atitikti savo laiko žmogaus dvasią, santykį su aplinka. Į modernumą XX a. pradžios lietuvių prozą lenkė pokyčiai, įvykę Europos kultūroje, kur formavosi naujos kryptys (impresionizmas, simbolizmas), reiškėsi naujos filosofinės idėjos. Lietuvių menininkai su tomis idėjomis susipažino studijuodami, lankydamiesi Europos šalyse, skaitydami.
Lietuvių modernioji proza nuo XIX a. kūrinių skyrėsi palengva, visai nenutraukdama ryšių. Svarbiausi skirtumai buvo du: rūpinima­sis meniškumu, teksto estetine kokybe ir didesnis dėmesys asmenybei, jos atskirumui, ypatingumui. Pagal šiuos akcentus keitėsi ir prozos tekstai. Pasakojimas darėsi sudėtingesnis ir subjektyvesnis, labiau pri­klausomas nuo pasakotojo būsenų, pozicijų. Būdingos modernaus prozos teksto žymės yra nenuoseklus laikas ir pasakotojo reflek­sijos (apmąstymai, tiesiogiai nesusiję su veiksmu). Moderniojoje prozoje pasakojimas nėra tik pasakojimas apie ką nors, bet tarsi ir pats pasakojasi, kalba teksto struktūra, stiliumi. Modernus tekstas yra tankus. Tą tankį sudaro daug ryšių, linijų, perėjimų, sankirtų. Jau ir Maironio eilėraštis „Vakaras“ yra modernaus teksto pavyzdys.
Modernioji proza siekia atskleisti žmogaus individualumą, ieško tokių pasakojimo būdų, kad žmogus ir pats apie save pasisakytų, sa­ve paliudytų. Todėl labai padidėja dėmesys asmeniškoms laiško, dienoraščio, autobiografijos formoms. XX a. pradžioje pasiro­dė pirmieji lietuvių romanai (pirmas modernus romanas - Julijono Lindės-Dobilo „Blūdas"), paįvairėjo apysaka (mažesnis už romaną, bet didesnis už apsakymą kūrinys, turįs platesnį veiksmą ir apiman­tis ilgesnį laiką). Pirmąja modernia lietuvių apysaka laikytina Šatri­jos Raganos „Viktutė" (1903). Joje dienoraščio forma atskleidžiamas jaunos dvarininkaitės gyvenimas, sekamas jausmų, kūrybingumo pabudimas.
Su bendromis prozos modernėjimo tendencijomis sietinas ir žy­mus XX a. pradžios lietuvių rašytojas Jonas Biliūnas. Jo pro­zos pasaulis nuo XIX a. prozos pasaulio pirmiausia skiriasi tuo, kad jame dingsta pastanga viską paaiškinti, veikėjų skirstymas į blogus ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!