Lietuvių impresionizmas

Impresionizmas — pirmoji ryškesnius pėdsakus lietuvių literatūroje palikusi modernistinė meno srovė. Impresionizmas susiformavo apie 1860 — 1870 m. Prancūzijoje. Netrukus paplito Anglijoje, Vokietijoje, Skandinavų kraštuose, Rusijoje, apėmė ne tik tapybą, bet ir skulptūrą, muziką, literatūrą. Svarbiausi jo požymiai — konkretaus įspūdžio itin greitas ir tapybiškas ( pranc. impression — įspūdis) fiksavimas. Impresionistams rūpi ne tiek objektyvi tikrovė, kiek ją stebinčio žmogaus išgyvenimai ir gryni spalvos, šviesos efektai. Tokie dailininkų siekiai pasirodė artimi ir rašytojams, kurie taip pat ėmėsi aprašinėti trumpalaikes žmogaus sąmonės būsenas, jausmų (pirmiausia meilės), gamtos įspūdžių ir vidinių išgyvenimų mirgėjimą joje, netolygią jausmų, minčių tėkmę.
Impresionistinė tapyba išsiskiria šviesiu, skaidriu potėpiu, spalvomis, nesusiliejančiomis į vientisą toną, jų dėliojimu vos įžiūrimais savarankiškais brūkštelėjimais, kurie tik iš tolo, iš perspektyvos susilieja į švelnų, pustoniais banguojantį žėrėjimą. Impresionizmą literatūroje atitinkamai apibūdina žodžio ir sakinio trapumas, kompozijos fragmentiškumas, laisvas, atsitiktinis, improvizacinis siužetas. Impresionistai tapytojai mėgo kurti peizažą, žanrines sceneles gamtoje, amžininkų, daugiausia paprastų liaudies žmonių, portretus, apskritai visa, ką įžvelgė atidus spalvos ir šviesos sąveikoms žvilgsnis. Impresionizmas literatūroje susikoncentravo į meilės ir gamtos temas, į psichikos, veikiamos įgeidžių, vibravimą. Analizuodamas nepastovias ir dažnai iracionalias individo nuotaikas, jis pasiekė reto psichologinio pastabumo, interpretacijų naujumo. Impresionizmas prozoje — tapybiškomis detalėmis, dažnai lyrine intonacija perteiktas psichikos judėjimas.
Impresionizmo apraiškos. Impresionizmas lietuvių tapyboje pasireiškė tik trumpalaikiais epizodais kai kurių dailininkų ( P. Kalpoko, K. Sklėriaus, J. Mackevičiaus ir kitų ) kūryboje. Impresionizmo apraiškos Lietuvoje nevirto srove, todėl jas galima apibrėžti tik meno tendencijos terminu. Inpresionizmo tendencijos Lietuvoje buvo ‘’negryno’’ pavidalo, nes į lietuvių tapybą impresionizmas atėjo ne iš savo pirminio šaltinio, ne iš prancūzų dailės, o iš vėlesnių jo atmainų, būtent iš latvių ir vokiečių dailininkų tapybos, o tenai impresionizmas buvo jau gerokai pasikeitęs.
Tarp lietuvių dailininkų nebuvo nuoseklių impresionizmo sekėjų. Impresionizmo įtakos paveikti tapytojai ( P. Kalpokas, K. Sklėrius ir kiti ) stengėsi išreikšti ne vien trumpalaikius optinius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!