Lietuviškos tapatybės paieškos (A. Škėma, Šatrijos Ragana)

istorinėmis aplinkybėmis.
apysakoje ,,Sename dvare" nagrinėja lietuviškos tapatybės motyvą tarp Lietuvos bajorų.
Autorė, gimusi Užvenčio dvare, kuris ir yra vaizduojamas apysakoje, autobiografinėmis
detalėmis atskleidžia namų aplinką, vyravusias šeimos vertybes bei lietuviškumo svarbą.
XIX a. Lietuvoje, kurioje buvo pabrėžiama lenkų kultūra ir menkinamas lietuviškumas
(bajorai kalbėjo lenkiškai, buvo uždaromos lietuviškos mokyklos), dėl to ypač svarbu
akcentuoti tautinio identiteto svarbą lietuviams. Apysakoje ši idėja nagrinėjama perteikiant
mamatės paveikslą. Marija, kuri yra autorės mamos prototipas, pabrėžia tautiškumo svarbą,
akcentuodama liaudies kultūrą: žemaitiškas dainas, padavimus ir tautosakas. Taip pat didelis
dėmesys skiriamas vaikų auklėjimui ir tokiu būdu įteigiama lietuviškumo samprata.
Mamatės dukra Irusia, gavusi knygą apie Lietuvos istoriją, ,,su didžiausia pagarba" laikė ją
rankose. Epitetu ,,didžiausia" yra pabrėžiama, kad lietuviškumas matomas kaip vertybė,
kurią svarbu puoselėti ir gerbti. Tautinės tapatybės svarba taip pat atskleidžiama ir mamatės
teiginiu: ,,lietuvė yra mano siela." Šia metafora pabrėžiama, jog lietuviškumas siejamas su
tuo, kas yra žmogaus vidiniame pasaulyje, ir kiek tai svarbu tiek mamatei, tiek autorei. Ypač
svarbu paminėti, kad mamatė, net girdėdama lietuviškus garsus, gėrisi kalbos grožiu,
girdi ,,šventų" girių ošimą, jaučia ,,šventos" žolės kvapą. Epitetu ,,šventas" atskleidžiamas
sakralumas, o tuo pabrėžiama, kad lietuviškumo samprata yra tarsi šventa. Lietuvių liaudies
dainos aprašomos epitetais: ,,švelnios", ,,dvasingos". Dėl to galima daryti prielaidą, kad
tautinės tapatybės apraiškos siejamos ne tik su kalbos kultūra, tačiau ir vidiniu individo
pasauliu, tuo, kas jis yra kaip dvasinga būtybė. Apibendrinant galima teigti, kad Šatrijos
Ragana apysakoje ,,Sename dvare" akcentavo lietuviškos tapatybės ir sakralumo sąsają bei
kultūrinio identiteto ir vertybių svarbą.
XX a. pirmosios pusės prozininkas ir dramaturgas A. Škėma autobiografiniame
romane ,,Balta drobulė" nagrinėja Antrojo pasaulinio karo aplinkybių darytą įtaką
lietuviškumo sampratai. Autorius, kuris emigravo iš Lietuvos į Niujorką, taip pat išgyveno
tautinės tapatybės paieškas, kaip ir jo kuriamas prototipas Antanas Garšva. Protagonistas,
dirbęs liftininku viešbutyje, kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!