Autobiografiškumo tema lietuvių literatūroje (A. Škėma, B. Sruoga, Šatrijos Ragana)

Dažnai didžiuosius kūrėjus kurti skatina kančia, skausmas, įvairūs išgyvenimai, tautos likimas, tačiau kiti kūrėjai kuria meilės bei šeimos temą. Kūrybai reikalingos asmeninės patirtys ir išgyvenimai, kurie pastatytų pamatus būsimam kūriniui. Dėl šios priežasties kai kuriuose lietuvių literatūros kūriniuose pastebimas autobiografiškumas. Kai kurie rašytojai savo pagrindinius herojus padaro labai panašius į save. Išanalizavus pačių rašytojų biografijas, tai labai lengva pastebėti. Dažnai pasitaiko,kad autorius pasirenka rašyti autobiografinį kūrinį, tiesiogiai atpasakoja savo gyvenimo detales ir eigą. Tiek vieni, tiek kiti rašytojai buvo labai talentingi ir gerai žinomi lietuvių literatūroje, tai Antanas Škėma, Balys Sruoga ir Šatrijos Ragana. Taigi, remdamasi šių rašytojų kūriniais, pakalbėsiu apie autobiografiškumo temą lietuvių literatūroje.
Dažnai, kai esame paveikti skaudžių išgyvenimų, mes ieškome slėptuvės, paguodos, ko nors, kas mus nuramintų. Vieniems tai gali būti slaptas kambarys, kitiems – kūrybos pasaulis. Būtent kūryba padėjo vienam žymiausių katastrofinio modernizmo atstovų – Antanui Škėmai, jaustis ramiausiai. Savo kūryboje išsakė didžiausius sukrėtimus ir surado būdą išreiškti žmogaus vidinį pasaulį, baimę ir prarastas vertybes. Nuo pat vaikystės A. Škėma išgyveno tragiškus įvykius ir susidūrė su pasaulio problemomis: vieną vakarą raudonieji įžengę į namus vos nenušovė tėvo, neišprievartavo motinos, kuri vėliau susirgo psichine liga. Nors ir nejautė stipraus ryšio su tėvais, šie įvykiai įsiminė būsimajam rašytojui visam gyvenimui. Vėliau atsisakymas kovoti su partizanais ir emigracija priverčia justi didžiulę kaltę. Škėma kenčia, dėl tragiškos patirties , netiki optimizmu, gėriu ar grožiu ir taip susiformuoja jo svetima pasaulėžiūra, jis yra pasimetęs ir vienišas, nes neturi jokių dvasinių atramų. Todėl Škėma sukuria romaną („Balta drobulė“) vaizduojanti kenčiantį ir tiesa netikintį žmogų. Šiame kūrinyje Škėma, pasakoja apie personažą svetimą sau ir pasauliui, pasmerktą kančiai, kaip ir pats rašytojas. Kiekvieną dieną liftininkas Antanas Garšva juda tuo pačiu, maršrutu: kilnoja liftu prabangaus viešbučio gyventojus. Toks darbas atrodo beprasmiškas, bukinantis darbas, kuris žmogų paverčia tiesiog marionete. Tai turėjo išgyventi ir pats A. Škėma, kadangi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!