Liberaliosios švietimo politikos charakteristika

Švietimo politika grindžiama tam tikra vertybių sistema, kurios pobūdį lemia filosofinės, ideologinės ir etinės reformos, teoritikų pažiūros. Paprastai išskiriamos trys pagrindinės ideologinės kryptys – liberalizmas, konservatizmas ir socializmas, vyravusios Vakarų civilizacijoje pastaruosius du šimtmečius. Šiame darbe įsigilinsime į liberaliąją švietimo politiką.
Temos problema ir aktualumas. Liberalizmo ideologiją, susiformavusią XVII – XVIII amžiuje, pastaruoju metu įprasta vadinti klasikiniu liberalizmu, tačiau tai sąlyginis pavadinimas, nes sudėtinga liberalizmo raida neleidžia jos korektiškai patalpinti į griežtus rėmus. Jis atsirado kovoje prieš feodalizmą, kaip reakcija į iš viduramžių užsilikusį žmonių skirstymą į luomus, į ekonominės veiklos suvaržymus, į neribotą absoliutaus monarcho valdžios savivalę. Liberalizmas yra politinė doktrina, propaguojanti individo laisvę ir teises: laisvę veikti, laisvą rinką, laisvą konkurenciją ir savaip ribojamą demokratinę tvarką (Indriūnas, Siaurukas, 2006).
Netrukus po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo buvo parengta šalies švietimo koncepcija. Tačiau minėtoje koncepcijoje nėra tokių švietimo politikos sąvokų, kaip liberalizmas ar konservatyvizmas. Svarbiausias siekis buvo parengti tokią koncepciją, kuri atsižvelgtų į tautos tradicijas ir į šiuolaikinės visuomenės poreikius bei interesus. Koncepcijos šerdis – bandymas sujungti konservatyviąsias ir liberaliąsias švietimo tendencijas. Juk tokie žingsniai kaip gimnazijų atkūrimas, religijos mokymo ir konfesinių mokyklų atgaivinimas, atsigręžimas į tautos kultūrą ir istoriją ir t.t. yra aiškūs konservatyviosios tradicijos elementai. Kita vertus tokie elementai, kaip privatus švietimo sektorius, teisė pasirinkti švietimo įstaigas, konkurencijos tarp švietimo įstaigų ir rinkos santykių stiprėjimas – yra akivaizdūs liberaliosios politikos elementai (Lamanauskas, 2008).
Liberaliam švietimui stiprėti kliudė ir šiuo metu vis dar kliudo abejotinos reformos. Požiūrį į švietimo pertvarką, įgyvendinamą sutelkus visos visuomenės pastangas, nustelbia administracinis požiūris. Toks požiūris trukdo taikyti liberaliąją švietimo politiką Lietuvoje bei neleidžia stiprėti demokratiniams mokyklos pagrindams (Keciorytė, 2005).
Tačiau akivaizdu, kad XXI amžiaus pradžios švietimas susiduria su daugybe iššūkių ir problemų. Pastaraisiais metais Lietuvoje bei kitose Centrinės ir Rytų Europos šalyse vis daugiau problemų patiria aukštojo mokslo sistema. Kalbama ne tik apie prastėjančią studijų kokybę, bet ir korupcijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!