Kūrėjo pasaulėjauta lietuvių literatūroje

Kūrėjo pasaulėjauta lietuvių literatūroje

Pasaulėjauta - tai žmogaus jausminis santykis su jį supančiu pasauliu. Neretai, kūrėjo akimis, tas pasaulis būna labai atgrasus bei keliantis siaubą ar nemielas širdžiai. Lietuvių literatūroje yra nemažai autorių, vaizduojančių žmogaus - kūrėjo svetimumą nuožmiam pasauliui. Susvetimėjimo tema itin išryškėjo XX amžiuje, kai susiklosčiusios aplinkybės buvo nepriimtinos, svetimos meniškos prigimties žmonėms. Kūrėjus, ieškančius išraiškos ir savo vietos gyvenime, vaizduoja Antanas Škėma romane “Balta drobulė” ir Vincas Mykolaitis – Putinas “Altorių šešėly”.

Atsidūrusį absurdiškame, svetimame pasaulyje veikėją vaizduoja XX a. vid. katastrofų laikotarpio rašytojas modernistas Antanas Škėma psichologiniame romane “Balta drobulė” Kūrinio pavadinimas yra informatyvus. Jį galima interpretuoti orientuojantis į dvi kultūrines plotmes: krikščioniškąją (Turino drobulė) ir lietuvių mitologiją - vėlė, apsigaubusi balta drobule. Romano veiksmo laikas trunka nepilną parą, protagonisto pasakojime dažnai minimas tikslus laikas, rodantis žmogaus nuolatinį laiko skaičiavimą (tai būdinga absurdo literatūros personažams, kurie suvokdami gyvenimo beprasmybę, nuolat žvilgčioja į laikrodį). Pagrindinis kūrinio veikėjas - psichinę ligą kenčiantis, absurdiško gyvenimo kamuojamas Antanas Garšva (autobiografiškumo motyvas, nes pagrindinio veikėjo ir romano autoriaus vardas Antanas). Jis – emigrantas, atsidūręs JAV sostinėje. Atrodytų, tai erdvė, kurioje gali pildytis ne tik kūrybos, bet ir darbo svajonės. Deja, išryškėja paradoksas – New Yorke (didžiuliame mieste) atsidūręs pagrindinis veikėjas dirba keltuve, kuris primena kalėjimo kamerą, o veikėjas, dėvintis uniformą – kalinį (vyras nešioja uniformą ir segi ženklelį, kuris niveliuoja jo asmenybę paversdamas tik 87 numeriu). Galima teigti, jog erdvė ir apranga Garšvą įkalina. Bandydamas išsivaduoti iš gniuždančios aplinkos jis turi tikslą - sukurti tobulą eilėraštį. Kūrybos įkvėpimo šaltinis, pasak Antano Garšvos, moteris (jų Garšvos gyvenime būta daug), tačiau vienintelė, kurią tikrai galima laikyti jo kūrybos mūza, buvo Elena. Menininkas, norėdamas kurti, turi išgyventi kančią (taip teigė ir Vinco Mykolaičio – Putino romano „Altorių šešėly“ veikėjas Liudas Vasaris). Antano Garšvos gyvenime kančios labai daug. Paskutiniu lašu jo kančios taurėje galime laikyti Elenos praradimą. Nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, paveldėta nepagydoma liga Antaną Garšvą sužlugdo: jis nepasiekia tikslo, o romano atomazgoje prarandą net žmogiškąjį pavidalą - sėdi rojuje šinšilo veidu. Taigi, meniškos sielos žmogus negali įveikti gyvenimo absurdiškumo ir pasiekti savo tikslą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!